Važiavimas automobiliu

Gailestis skriaudžiamam šuniui dažniausia atneša tik blogų dalykų - vietos fiksaciją ar net agresiją. Šiuo atveju nereikia gailėti, o reikia dirbti. Tam ne visada pakanka moteriško švelnumo, reikia ir vyriškos energijos. Bėdą suprantu, toks buvusių šeimininkų elgesys su šuniu - žiauru.

Kaip tik šiandien dirbau Marijampolėje su bandančiu saugoti maistą koker spanieliu ir, deja, prasilenkėme, būčiau galėjęs pagelbėti Jei kaipnors jį atgabentum į Kauną, galėtume padirbėti.

suprantat kame reikalas, jis anksčiau buvo labai skriaudžiamas ir netoli mūsų namų išmestas iš bagažinės, todėl ko gero jam mašina kelia blogus prisiminimus, nes tokio elgesio nemačius per visą laiką kiek esu turėjus šunų

Pabandyk prieš keldama šunį į mašina pavaikščioti kokius porą kilometrų, kad šuo atsipalaiduotų ir įeitų į darbo režimą. Kad neužsifiksuotų ties vienu veiksmu ir viena vieta - va išeinu, va tempia ir vėl va pasiduoda.

Paprašyk, kad namiškiai padėtų šiame procese - tegul praveria mašinos duris. Tada kartu su šunimi į mašiną eik ramiai bet energingai ir be sustojimo. Jei pas šunį atsirado mašinos fobija, auklėti jį reikia būtent toje situacijoje ir negalima nuo jos atsitraukti.

Gali būti, jog jūsų skleidžiama energija šunį blaško, jis pripratęs nepasiduoti, tada pagalbon kvieskitės specialistus. Internetu ne viską galima nustatyti.

nu taip,pratinama maistu, koją įkelia į mašiną, kitą koją keliant cypdama sumąsto atsitraukt. Kitas bandymas, šunį įtempt į mašiną, ant galinės sodynės: būtų pekinas, galima tai ir lengviau padaryt, o kai svoris vos ne kaip mano, su įtempimu nei kalbos nėra

Šunys negimsta su mašinų baime, jų protėviai nevažinėdavo mašinomis Dauguma keturkojų baimių yra įgyjamos su žmonių pagalba. Galbūt jis nusprūdo nuo sėdynes, jūs paguodėte jį netinkamu laiku - parodėte gailestį jam esan nestabilioje būsenoje taip šią būseną paskatindami ir jis toliau būna toje baimės būsenoje ir negali iš jos išeiti. Juolab, jei jo ir toliau gailitės dabar - kai jis bijo, glostote jį.

Galima tą baimę įveikti. Pirmiausia - pamirštam gailestį, baimę patys. Toliau, reikia, kad šeimininkas važiuotų ant galinės sėdynės kartu su šuneliu ir jį atpalaiduotų, taip parodant, jog mašina yra geras dalykas. Galima bandyti asociaciją sukurti su maistu, tačiau jei šuo vyresnis, dažniausiai nepavyks.

Jei šunelis pereina į fiksacinę būseną - dreba, cypia - to išvengti galima lengvai kertan pavadėliu arba koreguoti trumpu rankos palietimu, kaklo srityje, paguldyti ant šono, atpalaiduoti. Taip nukreipiate šuns mintis nuo esamos būsenos į ramią. Visą tai daryti nestresuojant, be pykčio, ramiai kol šuo apsipras.

Gero darbo.

maniskes tai labai megsat kartais vasara leidziu galva iskisti per langa tai baigia paneles isprotet

musu mazoji irgi labai bijo vaziuot is pradziu bando sleptis lysti i striuke ar prisglaudzia ir dreba, nei glostymai nei skanestai niekas nepadeda, bet kai baiges drebulys buna dar blogiau pradeda tysti seiles ir ja pykina.nezinau ka daryt , net baisu i masina pasiimt.

OmulisSvaras rašė:
>jis bijo vaziavimo... tad padrasink ji - paimk ant ranku, paglostyk - irodyk, kad tai jau ne
>taip baisu
>mano pirmasis suniukas labai bijodavo vaziuoti automobiliu: cypdavo, lakstydavo po visa
>masina... bet po ilgu kankinimusi ir musu paramos pamazu priprato ir pats lipdavo su dideliu
>noru

mano suo tai megsta vazinetis masina. tik kartais pradeda ropstis is galo i prieki arba atwirksciai.toks nenuorama

Maniškei siaip patinka vaziuoti masina, bet jeigu uzsupa gerai per duobes ar siaip uzedus ne to kazko, tai vimtelna, nors ne taip ir daznai per mėn. 2kartai buvo

Mano šuniui labai patinka važiuot mašina.Atsisėda prie lango ir žiūri. O mano draugų šuo trumpaplaukis taksas.Jis visados laižo langa ir kai važiuoja per bala pradeda loti

Mnao šunis labai mėgsta važiuoti, keliaununikas, jei jau yra neklaužada ir paliedus nesugausi, bet jau kai važiuosim kur nors, galima drąsiai paliest, į jokį šunį nekreips dėmesio Tik į mašiną šoks.

o aš ir sausainiu neįviliojau, kelia koja ir atbula cypdama, turėjom kelis km eit pėščiom per lietu, tai kas matė tai pagalvojo, kad trenkta per lietų šunį vedžioja

šoka į vidų pati, ar reikia, ar nereikia, taip pat nesvarbu, ar mašina mūsų, ar šiaip kieno nors stovi... ilgai būti ten irgi nenori. jei yra sąlygos, taip ir duodasi - įšoka - iššoka... įšoka - iššoka...

mano šunė viena iš tų, kurios paniškai bijo lipti į mašiną, gal blogi prisiminimai, gal dar kažkas
o mažius labai mėgsta važinėtis

Mano Tuci tai bijo važiuoti, nori bet bijo. kad nori tai matau nes pati pirmoji šoka į mašiną ir iškrapštyt sunkiai eina, bet kai pradeda važiuoti ir automagistralėj pasiekiam didesnį greitį tai ji nulipa ant kilimėlio būtent vairuotojo pusėj ir taip važiuoja įsispraudus. O Čilė tai nieko nebijo važiuoja žiūri per langa, visus apkolioja, iš vis ji pas mane jokios baimės niekam neturi

O musu suniukui lb patinka vaziuoti pati soka i masina ir ramei sau dairosi arba guli

Del sito tai nera problemos brendis megsta vazinet automobiliu drisciau sakyt kad jam net patinka

Mes Lapę vežėmės beveik iš Rygos, mes ten ją pirkom. Ji iš pradžių inkštė, drebėjo... Paskui užmigo. . Dar kelis kartus vežėmės mašina. Iš pradžių tupėjo ant kelių paskui atsipalaidavo.

Iš pradžių labai bijojo, bet po kiek laiko apsiprato ir dabar jam tai patinka. Vasarą važiuoja iškišęs snukelį pro langą

Na va, as supratau, kodel manasis masinoje dreba taip. Vaziuojam su automobiliu daugiausiai pas kirpeja. Tai nera Dotfildo maloniausios asocijacijos....