Pirmykščiams šunims buvo būdinga gaujos elgsena. Tik laikydamiesi gaujoje jie galėjo išlikti. Pradėję gyventi su žmonėmis, šunys keitėsi. Buvo priversti gyventi jau nebe šunų gaujoje, o žmogaus šeimoje, išmokti daug ką vertinti patys, įprasti priimti sprendimus.

Šuns protas lavėjo, elgesys – keitėsi. Šuo vis labiau prisitaikė prie žmogaus, įgijo naujos patirties. Ši patirtis buvo įvairiausia: pažintis su skirtingais žmonėmis, keistais daiktais bei reiškiniais, kitaip besielgiančiais, kitokios rūšies gyvūnais. Pažintis su garsų, kvapų, vaizdų pasauliu, mokymasis gyventi kintančioje aplinkoje subrandino šuns protą. 

Žmonės bendrauja kalbėdami. Šunys kalbėti negali, todėl pasitelkia kitokias raiškos priemones: kūno pozas, snukio mimiką, akių kontaktą. Šunys turi daug galimybių susikalbėti su visais gyvais padarais, tik bėda, kad žmogus ne visada šiuos ženklus perskaito ir tinkamai supranta.

Neseniai moksliniame žurnale „Current Biology“ buvo paskelbti naujausi tyrimai, rodantys, jog šunys ne tik skiria žmogaus balso toną, bet net atskiria kai kuriuos žodžius. Sasekso universitete Anglijoje buvo tiriama 250 šunų, ant kurių galvų buvo pritvirtinta garso įranga. Per šią įrangą šunims duodavo komandą „Pas mane“. Iš pradžių komandą davė įprastu tonu, vėliau balso toną keitė arba buvo komanduojama be intonacijos. Šunys pasukdavo galvą į dešinįjį garsiakalbį, kuomet frazėje nuskambėdavo jiems reikšmingų žodžių. Kai komandoje būdavo tik emocingi kreipiniai, šunys sukdavo galvą į kairę.

Tai rodo, kad šunys kalbą vertina dvejopai – per emocijas ir žodžių reikšmę. Mokslininkų nuomone, norint meiliai pasikalbėti su savo augintiniu, geriau jam visa tai susakyti į kairę ausį, o norint, kad šuo vykdytų komandą, geriau komanduoti į dešinę ausį.

Tuo tarpu vengrų mokslininkė etologė Agnes Erdohegyi įsitikinusi, jog protingesni yra tie šunys, kuriems šeimininkas leidžia patiems priimti sprendimus. 

Jeigu šuo yra susitelkęs tik į šeimininko komandų vykdymą ir tesirūpina, kaip įtikti šeimininkui, jo protas vystosi lėčiau. Išeitų, kad tuomet, kai įkyriai šuniui nevadovaujame, o laviname jo savarankiškumą, nukreipiame protinius gebėjimus tinkama linkme, rezultatai būna geresni. Paprasčiau sakant, šunį reikia sudominti užduotimi, skatinti ją spręsti, bet duoti laisvę ir leisti pačiam šuniui rasti protingą išeitį. 

Leipcigo M. Plancko Evoliucinės antropologijos instituto mokslininkė Julija Fischer savo tyrimais taip pat patvirtino, jog šunys yra protingi, puikiai suprantantys žmonių kalbą. Mokslininkė aprašė borderkolio elgesį, kuris gebėjo atskirti 200 daiktų, kuriuos žodžiu nurodydavo šeimininkas. Tai prilygo 3 metų vaiko gebėjimams susieti žodį su konkrečiu daiktu. 

Ar jūsų augintinis taip pat pasižymi protinėmis savybėmis? Turbūt dauguma atsakys, jog taip. Ir šis atsakymas džiugina. Tik niekada nepamirškime, kad savo augintinio protą reikia nuolat lavinti – padėti jam tapti protingu šunimi.