Įsigijote mažą šuniuką? Nuostabu! Naujasis jūsų draugas pasiruošęs užaugti geru šuniu – pasiruoškite būti geru šeimininku.

Turite suprasti, koks yra jūsų šuniukas. Daugiausiai išmokyti galima tuos mažylius, kurie yra drąsūs ir smalsūs. Jeigu renkatės šuniuką specialiai sportui (pvz.: agility), patikrinkite, kaip jis reaguoja į įvairius paviršius – judančią lentą, ant grindų patiestą foliją, celofaną ir pan. Žinoma, jeigu išsirinkote šuniuką, kuris ant nepažįstamų paviršių jaučiasi nejaukiai, galėsite jį išmokyti jaustis drąsiai, tačiau prireiks daugiau kantrybės.

Būtų pravartu patikrinti, ar šuniukas neturi aukščio baimės. Ją vėliau galima nugalėti, tačiau bus paprasčiau, jeigu mažylis nuo pat treniruočių pradžios nebijos aukščio. Jaunas, nedresuotas šuniukas jums rodo tai, koks yra iš tikrųjų – drąsus ar bailus, judrus ar lėtas. Šuns temperamento nepakeisite – dresūra pakeis tik elgseną.

Kad ir kokį mažylį pasirinksite, jūsų lauks kelionė iki naujų namų. Jeigu jūsų namuose jau gyvena kiti šunys, būtinai skirkite dėmesio ir jiems, kad „senbuviai“ nesijaustų nuskriausti ir nepavydėtų dėmesio naujam augintiniui. Juk jie jums taip pat svarbūs!

Mažam (ir paaugusiam) šuniukui reikalinga socializacija. Tam reikės šuniuką supažindinti su naujomis vietomis, kitais šunimis, naujais žmonėmis. Suplanuokite tokius susitikimus ir neveskite augintinio ten, kur jam gali būti nejauku. Geriausia, kad mažylis jau mokėtų bent porą paklusnumo komandų ir atkreiptų dėmesį pašauktas šeimininko.

Apsaugokite šuniuką nuo neigiamų patirčių ir neverskite eiti ten, kur jis nenori. Visą dėmesį skirkite šuniukui, jis negali būti tiesiog pririštas pavadėliu. Kol šuniukas mokosi, nekalbėkite telefonu, nepalikite jo vieno prie parduotuvės durų, jeigu norite pasisveikinti su draugais, pirmiausia parodykite šuniukui, kaip elgtis (pvz.: sėdėti).

Galima sudaryti nedidelį sąrašą dalykų, su kuriais turi susipažinti kiekvienas šuniukas:

•     - Antkaklis ir pavadėlis;   
•     - Lietimas (viso šuns, panašiai, kaip apžiūroje parodoje), paėmimas ant rankų, dantų patikrinimas;   
•     - Ausų, akių, dantų, kojų valymas, nagų karpymas, šukavimas;   
•     - Palikimas narve ar trumpam su kitu žmogumi;   
•     - Važiavimas automobiliu, dviratis (rami reakcija į jį);   
•     - Socializacija su žmonėmis ir šunimis;   
•     - Reakcija į maistą ir žaislą.

Komandos (komandoms visi šeimos nariai turi naudoti tuos pačius žodžius):   

•     - Pas mane;   
•     - Sėdėt, gulėt;   
•     - Vieta;   
•     - Akys (akių kontaktas su šeimininku);   
•     - Duok;   
•     - Šalia.

Nepamirškite, kad komandas visuomet reikia sakyti tokiu pačiu tonu (aiškiai ir pakankamai garsiai, tačiau nerėkiant).

Palaukite tinkamų sąlygų išsivesti šuniuką toliau nuo namų. Skirkite laiko kurti tarpusavio ryšiui ir išmokykite reikalingiausių dalykų namuose, kad turėtumėte įgūdžių vėlesnei socializacijai.

Jeigu esate pradedantysis arba bandote naujus treniravimo metodus, tiksliai išsiaiškinkite, kaip turite mokyti. Netgi pačioje treniruočių pradžioje reikia tiksliai žinoti, ko norite iš šuns. Daug lengviau teisingai mokyti iš karto, nei vėliau taisyti klaidingus įpročius.

Beveik visur, bet ypač treniruotėse augintiniui norite parodyti, kad visa, kas geriausia, suteikiate jūs. Leiskite žaisti su kitais šunimis, tačiau kontroliuokite šunį, jo žaislus ir maistą. Užduotis (komandų atlikimą) pamažu sunkinkite, tačiau nereikalaukite iš šuns per daug, kad jis neprarastų motyvacijos mokytis. Skatinkite pagyrimais, paglostymais, žaidimais ir maistu. Atsižvelkite į šuns gebėjimus ir sveikatos būklę – neverskite mažo šunelio šokti per kliūtį ar mokytis treniruotėje tol, kol pavargs.

Mokymasis turi būti smagus ir neišvarginti šuns.