Šuns judesių demonstravimas, jo puiki fizinė būklė, kondicija, treniruotumas ir tinkamas šeimininko pasirengimas parodoje gali padaryti stebuklus. Per liesas arba nutukęs šuo nesugebės gražiai judėti, taip pat ir neparuoštas, netreniruotas augintinis parodos ringe atrodys prastai. Ir šuns raumenys, ir atletiškumas (hipertrofuoti raumenys irgi nepageidautini), ir lengvi judesiai – ekspertizės metu svarbu viskas.

Judesių mokykla

Norėdami išmokyti savo augintinį gražiai judėti, pirmiausia atkreipkite dėmesį į  patyrusius parodų dalyvius. Svarbu, kad gyvūnas būtų harmoningai sudėtas bei išsivystęs, o šeimininkas turėtų pakankamai žinių apie šuns judesius. Kad tai suvoktumėt, parodose turite stebėti, kaip tai daro patyrę dalyviai.

Domėkitės ir įsidėmėkite viską, kas geriausia. Be abejo, tobulybių nėra, suklysta net profesionalai. Stebėkite savo ir šuns judesius veidrodyje. Kuo daugiau laiko skirkite treniruotėms.

Improvizuotos treniruotės  namuose yra puikus būdas tobulėti. Jūs turite treniruotis kasdien po kelias minutes. Būtų puiku, jei, pasistatę veidrodį, matytumėt parodinę šuns stovėseną, be to, galėtumėt stebėti ir save.

Rekomenduojama išstudijuoti parodų čempionų nuotraukas, palyginti, objektyviai įvertinti, ką jūs ir augintinis darote neteisingai.

Laisvas pavadėlis

Laikykite pavadėlį laisvai. Stenkitės išvengti situacijų, kai reikia tempti ar tampyti pavadį, nes tik laisvi šuns judesiai yra taisyklingi. Tai garantija, kad jūsų šuo pasirodys gerai.

Siekite, kad šuo atrodytų geriau už kitus, net jeigu iš tikrųjų toks nėra. Jei jūsų šuo demonstruos „karvės“ eiseną, statys kojas į visas puses, parodoje nieko gero nesitikėkite.
Šuniuką pradėkite treniruoti nuo mažens. Visai normalu, kad suaugusį šunį paprasčiausia neįmanoma išmokyti eiti su laisvu pavadėliu, jei nuo mažens buvo įpratęs jį tempti.

Jei šuniukas, pajutęs esąs prisegtas pavadėliu, pradeda jį tampyti, reikia įsakmiu judesiu ir komanda jį sudrausminti. Mokomas šuniukas ilgainiui pripras judėti tik su laisvu pavadėliu.

Parodiniai pavadėliai yra kelių rūšių: su fiksuojamu priedėliu pagal kaklo apimtį, su metalo grandinėlėmis ir antkakliu, kuris tik tempiant priglunda prie kaklo. Pavadėlis parenkamas pagal šuns treniruotumą ir veislės ypatumus. Svarbiausia, kad jis neveržtų kaklo, nes tuomet šuo taps neramus ir blogai judės.

Natūralumas

Lavinkite natūralius šuns judesius. Treniruodami galvokite apie tiesų kelią, kuriuo vedate šunį. Šuo turi eiti tiesiai, jis neturi išsilenkti, negalima jo tampyti ar kelti į viršų. Tai gali būti tik tada, kai vedate šunį įtempę pavadį.

Niekada netempkite pavadėlio į viršų, nes tuomet šuo netaisyklingai statys priekines kojas. Jūs patys turite nustatyti tempą, tinkamą augintiniui (tai  priklauso nuo konkrečios veislės bei kt. ypatumų).

Judėkite tokiu tempu, kuriuo jūsų šuo geriausiai pasirodo (jei esate tuo įsitikinę ir tai pasitvirtino). Nejudėkite greičiau, nei šuo yra įpratęs – tada jį reikės tempti paskui save.
Išnaudokite visą ringo plotą.

Demonstruojant ringe šunis judama ratu – šunį iš anksto reikia to mokyti. Jūs turite judėti prieš laikrodžio rodyklę, o šunį laikyti iš kairės pusės. Nemažinkite rato, nes tada šuo turės dar labiau išsilenkti. Judėkite lengvu ovalu per visą ringo teritoriją, nekeisdami tempo, lengvai, be staigių posūkių ties kampais.

Judesiai turi būti laisvi ir natūralūs. Treniruodamiesi savo šuniui stenkitės įteigti, kad judėti reikia lengvai, visiškai atsipalaidavus. Treniruokite jį ir skatinkite, kol jis viską išmoks ir įtvirtins savo žinias bei gebėjimus.

Judėdami staigiai nesustokite ir netampykite šuns, nes išmušite iš tempo. Nereikalaukite staigiai keisti tempą. Pabandykite išmokyti šunį taip daryti posūkius, kad neišsimuštų iš įprasto tempo bei ritmo. Nesustokite ringo kampe, bet veskite savo šunį ta pačia linija atgal.
Svarbiausia taisyklė: šuns judesiai turi būti laisvi ir natūralūs.

Lietuvos kurtų savininkų klubo prezidentė, vipetų veisėja Monika Taurasevičienė
Svetlanos Valujevos nuotr.