Kaip šunys supranta, kad mums liūdna? Iš ko sprendžia apie pakilią nuotaiką? Šiais ir panašiais klausimais mėgsta diskutuoti šunų mylėtojai.

Šunys į žmones žiūri kaip vaikai. Jie labai įdėmiai stebi šeimininko veido dešiniąją pusę (žiūrint į priešais esantį žmogų, jo veido kairioji pusė mums – dešinė).

Didžiosios Britanijos zoopsichologų atliktas tyrimas atskleidė įdomų faktą: šunys įdėmiau tyrinėja tik dešiniąją žmogaus veido pusę. Į kairiąją pusę jie tik trumpam užmeta akį, tarsi viskas savaime būtų aišku.

Tyrimo metu specialiomis kameromis buvo stebimi šunų akių judesiai. Išvydę žmogų, šunys iškart nukreipdavo žvilgsnį į dešiniąją veido pusę. Jie dar labiau susikoncentruodavo į dešinę pusę, jei žmogus apsimesdavo esąs įpykęs.

Mokslininkų manymu, domestikacijos metu šunys ėmė mėgdžioti žmonių elgesį. Stebint žmonių elgseną, šunims išsivystė žvilgsnio į kairę taisyklė – taip pat žiūri ir žmonės. Šią orientaciją mokslininkai aiškina žmogaus smegenų veiklos ypatumais. Mat mūsų emocijas „valdo“ dešinysis smegenų pusrutulis, kuris atitinkamai valdo ir kairiąją kūno pusę. O kairysis smegenų pusrutulis – racionalaus mąstymo vieta.

Taigi žmogaus emocinę būseną atspindi dešinioji veido pusė, būtent į ją pirmiausia ir žiūri mūsų augintiniai.

Aldivinas Staskevičius
E.Rokienės nuotr.
Šaltinis: „HundeWelt“