Dresūra su klikeriu remiasi pageidaujamo elgesio stiprinimu (skatinimu). Kai  šeimininkas pastebi pageidaujamą augintinio elgesį, fiksuoja jį spragtelėdamas klikeriu. Šis garsas rodo gyvūnui, kad už tai, ką jis ką tik padarė, bus paskatintas.

Klikerio metodą galima pavadinti žaidimu šilta-šalta. Kiti jį lygina su fotoaparato spragtelėjimu. Esmė tokia: šuo tik skatinamas. Niekuomet nebaudžiamas. Juk šuo pats save nubaudžia: negauna paskatinimo, yra ignoruojamas, su juo nežaidžiama.

Mokytis su klikeriu reikia mažais žingsneliais. Šuo turi pats suprasti, ko iš jo reikalaujama. Negalima skubėti. Retsykiais spragtelėjimas gali pasigirsti vien todėl, kad šuo žvilgtelėjo ar pasisuko į reikiamą pusę. Fiksuojant norimą veiksmą, aplinkui neturi būti pašalinių garsų. Komanda pasigirsta tik tuomet, kai šuo atlieka tai, ko pageidaujame.

Pokštas: žmogų - per tvorą

Kad būtų paprasčiau ir aiškiau, pateiksiu humoristinį pavyzdį, kaip reikėtų pradėti dresuoti su klikeriu. Įsivaizduokime, kad dresuojame žmogų...

Tradicinė dresūra

Duodame žmogui komandą: „Per tvorą!“ Griebiame jį už apykaklės ir diržo, pritempiame prie tvoros, keliame į viršų ir permetame per tvorą. Kai tik žmogelis nudrimba ant žemės, sakome „Geras“ ir duodame paskatinimą - litą! Vėl pradedame iš pradžių ir kartojame pratimą tol, kol žmogelis išmoksta.

Dresūra su klikeriu

Įsivaizduokime: po kiekvieno klikerio spragtelėjimo duotume dresuojamam žmogeliui po litą. Jis netyčia prisiartintų prie tvoros, spragt ir už įvykdytą komandą – litą. Kai vėl priartėja, laukiame. Kol žmogelis žiūri į mus, į tvorą, liečia tvorą – spragsime ir duodame po litą.

Jis vėl paliečia tvorą. Mes tylim. Liečia, liečia, liečia ir galiausiai mėgina ją peršokti. Spragsim ir duodam net 20 litų! Palaukiam, kol jis užsiropš ant tvoros viršaus ir mėgins nušokti. Nušokus, dar kartelį paskatinam pora litų. Žmogus pats išsprendė užduotį, mes nesivarginom, nešaukėm, netampėm jo už pakarpos. Beje, visa tai mums nedaug tekainavo...



Auksinės klikerio taisyklės

1. Įjungiame klikerį. Spragtelime ir duodame šuniui skanėstą. Skanėstai turi būti maži, labai trokštami, ne kasdienis ėdalas.

2. Spragt turi nuskambėti norimo poelgio metu, o ne po vyksmo. Tinkamo momento pagavimas yra pats svarbiausias. Norimas poelgis, kurio mes pageidaujame, turi būti vis dažniau fiksuojamas spragtelėjimu. Spragtelėjimas užbaigia norimą poelgį, po to duodame skanėstą.

3. Spragt – kai šuo padaro tai, ko norime jį išmokyti. Iš pradžių užduotis turi būti lengva, skatiname už tai, ką šuo daro pats  (tupi, pribėga, paliečia nosimi ranką, pakelia leteną, eina šalia).

4. Visada – tik vienas spragtelėjimas. Jei norime parodyti šuniui, kad mums labai patiko tai, ką jis padarė, didiname kąsnelių skaičių, o ne spragsėjimų kiekį.

5. Mokomės dažnai, tačiau trumpai. Šuo daugiausia išmoksta per tris pamokėles, kurių kiekviena trunka ne ilgiau kaip 5 min.

6. Netaisyklingą elgesį taisome mokydami gerų manierų. Spragt – už laisvą pavadėlį. Spragt – už nešokinėjimą. Spragt – už tupėjimą ir laukimą. Spragsime už mažiausią judesį ar poelgį – judame tikslo link. Negalima šuns stumti, tempti, laikyti. Dirbame be pavadžio. Jei pavadėlis labai reikalingas, apsirišame juo liemenį, bet nelaikome rankoje ir nekoreguojame juo šuns.     

7. Nesitikėkite tobulybės. Skatinkite visus mažus žingsnelius, kurie veda į tikslą.   

8. Kelkite reikalavimus. Vos tik šuo padaro tai, ko trokštate (bent keletą sekundžių), ilginkite ir gerinkite komandos atlikimą – spragtelėkite vėliau. Šuo pradeda suprasti, kad skatinamas naujas, geresnis  poelgio atlikimas, o ne senasis. 

9. Kai šuo išmoko kažką atlikti klikerio pagalba, galima pradėti mokyti komandos. Tuomet spragtelėjimas turi pasigirsti komandos vykdymo metu.

10.  Jei šuo neįvykdė komandos, kalti mes, – nesugebėjome parodyti, ko tikimės. Tereikia komandą pakartoti nuo lengvesnio pratimo.

11. Nešiokitės spragtuką, kad pagautumėte keistus ir natūralius šuns poelgius. Jei turite keletą šunų, su kiekvienu iš pradžių dirbkite atskirai.

12. Jeigu nesiseka, atidėkite mokslus kitai dienai. Draudžiama: korekcija pavadėliu, rėkimas, šuns tampymas. Svarbiausia – gera nuotaika, žaidybinė
atmosfera.     
                                                  
Startas

Patogiausia vartoti santrumpą K/S (klik/skanėstas). Įjungiame klikerį.  Klik – iš karto duodame šuniui kąsnelį. Kąsneliai turi būti kuo mažesni, tai, ko šuo negauna kasdien. Iš pradžių kartojame 10-20 kartų vieno mokymosi metu. Ar šuo jau žino, ką reiškia klikeris? Jei, išgirdęs spragtelėjimą, pradeda dairytis, ieškoti numanomo skanėsto, vadinasi, galima žingsniuoti toliau.

Taikinys (target)

Tai pirmasis pratimas, kurį turėtumėte išmokti kartu su savo šunimi, ypač jei jis buvo mokytas prieš tai kitais metodais. Tam reikia targeto (anglų k. target - taikinys ). Target – daiktas, kurį šuo turi pažymėti paliesdamas nosimi arba letena. Tinka bet kas. Tereikia, kad būtų tinkamas rankenos ilgis (priklauso nuo šuns dydžio), o targeto gale būtų praplatėjimas. Šis taškas – taikinys, kurį šuo turi paliesti. Vėliau, kai bus „targetuojama“, puikiai galima taikinį pakeisti ištiestais pirštais, delnu. Šuniui patogiausia targetą liesti nosimi, nors gali ir letena.

Pirmoji pamoka
 
Paimkite targetą ir klikerį į vieną ranką, skanėstą laikykite kitoje. Targetą laikykite 2-3 cm atstumu nuo šuns nosies. Vos šuo bando jį pauostyti, paliesti nosimi - K/S. Klik turi pasigirsti IŠ KARTO, vos tik šuo paliečia ar bando paliesti „vargetą“. Vos paliečia nosimi, paslėpkite „vargetą“ už nugaros ir po kelių sekundžių pabandykite vėl. 

Keletą kartų pakartoję ir pamatę, kad šuo noriai „targetuoja“, didinkite atstumą. Šuo turėtų sekti „vargetą“ ir siekti jo nosimi. Vos tai padaro,- K/S. Jei šuo žiūri ir nieko nedaro, palaukite, jis vis tiek pabandys pasiekti, apuostyti daiktą. Tuomet - K/S.

Vėliau didinkite atstumą, keiskite pozicijas – pakelkite aukštyn, padėkite ant žemės. Palengva „targeto“ pagalba galėsite išmokyti šunį nosimi paliesti įvairius daiktus.

Daiva Rimaitytė, čekoslovakų vilkšunių veisėja ir teisėja
http://www.happydogsandme.com/ nuotrauka