Vizgina kairėn ir dešinėn 11

2009 liepos 10d.
Kartais atrodo, kad ne šuo vizgina uodegą, o uodega vizgina šunį. Kai jis laimingas, vizginimo procese dalyvauja visas kūnas, nuo nosies iki uodegos galiuko. Stebėdami šuns uodegą mokslininkai atskleidė įdomių faktų...

Jeigu šuns ausys stačios, raumenys sustingę, uodega įtempta – jis sudirgęs ir neramus. Jeigu ausys „atsipalaidavusios“, gyvūnas vejasi aplinkui ir vizgina uodegą, – jis nori bendrauti.

Visa tai šimtąkart girdėjome. Tačiau mokslininkai atkreipė dėmesį į vieną momentą, visiems prasprūdusį pro akis. Kodėl uodegą makaluoja tai į kairę, tai į dešinę? Kovo mėnesį amerikiečių žurnalas „Current Biology“ paskelbė įdomių faktų apie šuns uodegos kalbą.

Ištyrus 30 šunų, paaiškėjo: jeigu gyvūnas nusiteikęs geranoriškai, jis vizgina uodegą į dešinę; jei sunerimęs arba kažkuo nepatenkintas, suka uodegą į kairę pusę. Pamatęs šeimininką, šuo iškart mosteli uodega dešinėn. Jis praneša: savas! Kai gyvūnas pamato dominuojantį kitą šunį, suka uodegą kairėn ir praneša apie pavojų.

Ar gali būti, kad šuns smegenims būdingas toks pats asimetriškumas, kaip yra žmogaus smegenų atveju.

Tyrimai iš tikrųjų teigia, kad žuvų, varlių, paukščių kairysis pusrutulis atsako už gerąsias emocijas ir stimuliuoja energijos pliūpsnį. Šiuo atveju verta priminti, kad kairysis žmogaus smegenų pusrutulis taip pat susijęs su meile, prieraišumu, ramybe ir saugumo jausmu. O dešinysis smegenų pusrutulis yra energijos eikvotojas. Išgąstis, nerimas, depresija, noras slėptis, uždarumas „gimsta“ būtent dešiniajame pusrutulyje.

Bet šuns uodega yra nei kairėj, nei dešinėj, o per vidurį,– pareikštų skeptikai. Į šią repliką italų mokslininkas Giorgio Vallortigara ir jo kolegos iš Triesto universiteto atsako bandymų rezultatais.

Mokslininkai patalpino šunis į narvelius, kur įtaisė vaizdo kameras, fiksavusias uodegos poslinkius. Šunims rodė 4 skirtingus dalykus: šeimininką, pašalinį žmogų, katę ir nepažįstamą dominuojantį šunį.

Pamatę šeimininką šunys energingai mojo uodega į dešinę. Pamatę nepažįstamą pašalinį žmogų, taip pat mojo į dešinę, bet atsargiau ir lėčiau. Katės pasirodymas uodegą kuriam laikui „įšaldė“, ji vos virptelėjo į dešinę. Užtat pasirodžius svetimam gyvūnui lyderiui, visų šunų uodegos energingai varė į kairę.

Kiekvienas tyrimas truko tik minutę, bandymai tęsėsi 25 dienas, kasdien po 10 seansų Taigi mokslininkai priėjo prie išvados: dešinieji uodegos raumenys „valdo“ teigiamas, kairieji – neigiamas gyvūno emocijas. Turėdami skirtingus smegenų pusrutulius, šunys lengvai prisitaiko ir išgyvena. Jie gali vienu metu atlikti skirtingus darbus. Pavyzdžiui, ėsti ir sargauti (stebėti, ar niekas nesikėsina į dubenį, ar į stebėjimo lauką neįsibrovė pašalinis). Du veiklūs smegenų pusrutuliai padeda gyvūnams susikalbėti tarpusavyje. Tai gal ne už kalnų tas metas, kai žmogus ir šuo visiškai supras vienas kitą.

Aurelija Staskevičienė, Bone.lt

Svetlanos Valujevos nuotr.
(straipsnio reitingas +12)

Skaitykite komentarus 11


reklama