Emigracija iš Lietuvos jau daugybę metų nieko nestebina (tik liūdina), bet turbūt tik išvykstantieji žino tikrąsias bėdas, iškylančias norint laikinai ar ilgesniam laikui palikti savo šalį. Viena iš jų – kam patikėti prižiūrėt savo augintinius arba, kaip juos atsivežti į svečią šalį.

Emigruoju! Ką daryti su augintiniu?!

Man pačiai problemų kaip ir neiškilo – turiu be galo gyvūnus mylinčią mamą, kuri ne tik palaiko mane savanoriaujant beglobių gyvūnų gelbėjimo organizacijoje, bet ir sutiko pagloboti du mano augintinius, kol aš įsikursiu Didžiojoje Britanijoje.

Išvykau staiga, laiko apmąstymams nebuvo, bet, kaip ir sakau, man pasisekė – sutiko pagelbėti mama. Tačiau tokią galimybę turi toli gražu ne visi emigrantai. Kiek yra tokių, kurie iš nevilties priima skubotus ir dažnai skaudžius sprendimus atsikratyti savo augintinių. Nekalbu apie tuos, kuriems ir šiaip nelabai rūpi jų gyvūnų likimas. Neretai tenka matyti ir išgirsti, kai šeimininkai lengva ranka atsikrato gyvūno, sakydami: „kas gi čia tokio, juk ne žmogus!“ Tačiau yra daugybė žmonių, kurie yra neabejingi savo keturkojams draugams ir versdamiesi per galvą ieško pačios geriausios išeities.

Kur palikti?

Savivaldybių remiamose karantino stotyse, vadinančiose save „globos namais”, gyvūnams duodamos dvi savaitės – jei per jas gyvūno niekas nepaima, jis paprasčiausiai užmigdomas. Taigi jei Jūsų augintinis yra jauniklis ir gražus, šansų išgyventi jis turi, bet jei vyresnio amžiaus ar nelabai „prekinės” išvaizdos, greičiausiai jį atiduodate mirčiai.

Savanoriškos organizacijos, išsiverčiančios tik iš žmonių aukų, yra sausakimšos iš gatvių išgelbėtų beglobių. Taigi ne visada gali atsakyti į jūsų pagalbos prašymą. Tad ką daryti?

Viena iš išeičių – šunų ir kačių viešbučiai. Žinoma, gyvūnas neišvengs streso dėl pasikeitusios aplinkos bei nepažįstamų žmonių, bet juo bent jau bus tinkamai pasirūpinta. Reikia pasakyti, kad tai gana nepigus malonumas, ypač jei šios paslaugos reikalingos ilgesniam laikui. Priklausomai nuo gyvūno dydžio, laikymo sąlygų ir priežiūros laiko, kaina už parą svyruoja nuo 15 iki 40 litų. Reikia nepamiršti, kad į viešbučius priimami tik vakcinuoti, nuo parazitų apsaugoti, gyvūnai.

Antra išeitis – laikinai palikti pas gimines ar draugus. Žinoma, nereikėtų užkrauti globėjams ne tik gyvūno priežiūros, bet ir finansinės naštos. Būtinai pasirūpinkite, kad jiems netektų iš savo kišenės dengti gyvūno maitinimo, higienos, gydymo išlaidų. Taip pat smulkiai informuokite juos apie augintinio charakterį ir sveikatą, palikite veterinarijos gydytojo kontaktus ir kitą svarbią informaciją.

Kaip išsivežti?

Žinoma, geriausia gyvūnui, bet ne lengviausia šeimininkui išeitis – augintinį vežtis su savimi. Prieš kelionę reikia susirinkti nemažai informacijos, nes kiekviena šalis turi savas gyvūnų įvežimo taisykles ir ne visas jas taip greitai ir lengvai galima įgyvendinti, todėl reikėtų tuo pasirūpinti iš anksto.

Vykstant į Didžiąją Britaniją (Angliją, Škotiją, Velsą, Šiaurinę Airiją, Man salą), Airiją ar Maltą reikės:

1. gyvūną „čipuoti“ (po oda įvedama mikroshema); „čipuoti“ reikia specialų sertifikatą turinčioje veterinarijos klinikoje, ne visos klinikos tai gali padaryti;
2. įsigyti ES naminio gyvūnėlio pasą;
3. jeigu gyvūnas yra vyresnis kaip 3 mėnesių amžiaus, paskiepyti jį nuo pasiutligės;
4. po pasiutligės skiepo praėjus ne mažiau kaip 30 dienų ir ne daugiau kaip 365 dienoms ištirti gyvūno kraują dėl pasiutligės antikūnių titro; jeigu titras yra tinkamas – galėsite su gyvūnu išvykti iš šalies praėjus 6 mėnesiams nuo kraujo paėmimo datos;
5. likus 24-48 val. iki kelionės pradžios veterinarijos gydytojas turi apžiūrėti Jūsų augintinį, suduoti vaistų nuo echinokokozės, sulašinti lašiukų nuo erkių ir pažymėti tai gyvūno pase;
6. 1 mėn. prieš kelionę pasidomėkite dėl leidimo įvežti gyvūną atitinkamų šalių internetinėse svetainėse: www.defra.gov.uk, www.agriculture.gov.ie ir www.veterinary.gov.mt.

Gyvūnai iki 3 mėnesių amžiaus į šias šalis neįleidžiami.

Taigi, ruošiantis kelionei, gyvūnas veterinarijos klinikoje čipuojamas, jam išduodamas ES naminio gyvūnėlio pasas, į kurį įrašomas jo mikročipo numeris, jis tą pačią dieną skiepijamas nuo pasiutligės, skiepo lipdukas taip pat klijuojamas į pasą. Laukiame mažiausiai 30 dienų, tada veterinaras ima gyvūno kraujo antikūnio titro tyrimui. Tyrimo atsakymas grįžta maždaug po mėnesio. Po tyrimo turi praeiti mažiausiai pusės metų „karantinas” ir tik tuomet galima drąsiai vežtis gyvūną į šias šalis. Iš viso šis gyvūno paruošimas kelionei trunka 7 mėnesius, taigi verta susitvarkyti šiuos gyvūno reikalus vos tik priėmus sprendimą išvykti į užsienį.

Vykstant į Švediją ar Norvegiją reikės:

1. gyvūną „čipuoti“ (po oda įvedama mikroshema);
2. įsigyti ES naminio gyvūnėlio pasą;
3. jeigu gyvūnas yra vyresnis kaip 3 mėnesių amžiaus, paskiepyti nuo pasiutligės;
4. po pasiutligės skiepo praėjus ne mažiau kaip 120 dienų ir ne daugiau kaip 365 dienoms ištirti gyvūno kraują dėl pasiutligės antikūnių titro; jeigu titras yra tinkamas – galėsite su gyvūnu išvykti iš šalies iš karto gavę kraujo tyrimo atsakymą;
5. per 10 dienų iki išvykstant į šias šalis veterinarijos gydytojas turi suduoti vaistų nuo echinokokozės ir pažymėti tai gyvūno pase;
6. likus 24 val. iki kelionės pradžios veterinarijos gydytojas turi apžiūrėti Jūsų augintinį ir pažymėti pase, kad „gyvūnas yra sveikas ir gali keliauti”;
7. 1 mėn. prieš kelionę pasidomėkite dėl leidimo įvežti gyvūną atitinkamų šalių internetinėse svetainėse: www.sjv.se ir www.mattilsynet.no.

Gyvūnai iki 3 mėnesių amžiaus į šias šalis neįleidžiami.

Vykstant į kitas Europos Sąjungos šalis (Austriją, Belgiją, Kiprą, Čekijos Respubliką, Daniją (įskaitant Grenlandiją ir Farerų salas), Estiją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Italiją, Latviją, Lichtenšteiną, Liuksemburgą, Nyderlandus, Lenkiją, Portugaliją (įskaitant Azorus ir Madeirą), Slovakiją, Slovėniją ir Ispaniją (įskaitant Balearų ir Kanarų salas) reikia įvykdyti bendruosius reikalavimus:

1. gyvūną „čipuoti“ (po oda įvedama mikroshema);
2. įsigyti ES naminio gyvūnėlio pasą;
3. jeigu gyvūnas yra vyresnis kaip 3 mėnesių amžiaus, paskiepyti nuo pasiutligės;
4. 24 val. prieš kelionę veterinarijos gydytojas turi apžiūrėti gyvūną ir pažymėti pase, kad „gyvūnas yra sveikas ir gali vykti į kelionę”.

Visų procedūrų kainos skiriasi priklausomai nuo to, kokiame mieste gyvenate ir, žinoma, nuo pačios veterinarijos klinikos įkainių. Kainos gali svyruoti nuo 300 iki 500 litų už viską: čipavimą, pasą, pasiutligės skiepą, kraujo antikūnių titro tyrimą. Jei gyvūnas čipuotas ir skiepytas ir reikalinga tik apžiūra ir antiparazitiniai vaistai, išsisuksite su keliasdešimt litų.

Gyvūnai transportuojami gali būti mikroautobusais, vežančiais žmones į užsienį (netgi be šeimininko, su vairuotojų priežiūra), nuosavomis mašinomis arba lėktuvais. Oro linijų kompanijos, vadovaudamosi tarptautinėmis konvencijomis, turi specialiuosius reikalavimus gyvūnų transportavimui oro transportu. Dėl jų reikia kreiptis į konkrečią oro linijų kompaniją, kuria ketinate skristi.

Žinau, kad išvažiuojantiems tai gali skambėti neįtikėtinai, bet tie, kas jau ragavę emigrantų duonos, patvirtins mano žodžius – pagyvenę užsienyje tris–keturis mėnesius tikrai įsitvirtinsite ir šitos pinigų sumos Jūsų negąsdins. Tiesiog nedarykite skubotų sprendimų gyvūno migdyti, nešti į karantino stotį ar – dar baisiau – išmesti jį. Galbūt tuo metu, kai Jus slegia nepriteklius, kelionės rūpesčiai, nebėra jėgų ieškoti išeities, bet praėjus vos keletui mėnesių, kai gyvenimas prašviesės ir susitvarkys, bus skaudu prisiminti tai, kas galėjo būti gan lengvai išsprendžiama nepasmerkiant savo gyvūno kančioms ar mirčiai.

Visais rūpimais klausimais galite kreiptis į veterinarijos gydyklas, tvarkančias dokumentus bei atliekančias procedūras išvežamiems gyvūnams, taip pat galite kreiptis į gyvūnų globos organizacijos „Lesė” savanorius, kurie jau turi patirties šioje srityje ir mielai padės patarimais (el. paštas gyvunai@lese.lt).

Dėkojame veterinarijos klinikai Kaune „Vetvila” už pagalbą ruošiant straipsnelį, naudingos informacijos taip pat rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetiniame puslapyje.

GERA NAUJIENA: Didžiojoje Britanijoje nuspręsta atsisakyti pernelyg griežtos gyvūnų įvežimo tvarkos. Gyvūnai turės būti „čipuojami“ bei skiepijami nuo pasiutligės, tačiau nebereikės kraujo tyrimo ir pusės metų karantino, paskiepijus užteks laukti tik tris savaites, kol suveiks skiepas, ir tuomet bus galima drąsiai keliauti. Naujoji tvarka įsigalios nuo 2012 m. sausio 1 dienos.

Šaltinis 15min.lt