Erkės – neabejotinai baimę keliantis priešas, kurio nė vienas nenorėtume rasti nei savo šuns, nei kito augintinio, nei savo kūne. Nepaisant nemalonaus erkės vaizdo, jos gąsdina labiausiai tuo, kad gali pernešti ligas ir net sukelti anemiją ar paralyžių. Kaip šunų šeimininkai ir mylėtojai, turite žinoti svarbiausius dalykus apie erkių sukeliamą riziką, prevenciją ir erkių ištraukimą. Turėdami reikiamas žinias, apsaugosite savo augintinius nuo erkių grėsmės.

Erkės – kas tai?

Erkės yra nariuotakojai parazitai, mintantys nešiotojo krauju. Jas pritraukia šiluma ir judesys, paprastai randamos ant žinduolių – įskaitant šunis. Erkės linkę slėptis aukštoje žolėje ar ant augalų miškingose vietovėse ir laukia praeinant tinkamo nešiotojo. Radusios nešiotoją, erkės kopia kūnu ieškodamos tinkamos įsisiurbimui vietos, kad galėtų pradėti maitinimąsi krauju. Prisitvritinę erkės neatsikabina tol, kol pakankamai neprisisiurbia kraujo. Šis laikotarpis gali trukti nuo kelių valandų iki dienų priklausomai nuo erkės rūšies. Šunų kūne erkės paprastai prisitvritina kūno raukšlėse, sulenkimuose, arba mažai plaukuotose vietose: paprastai aplink ausis, vidinėse kojų pusėse, kur kojos jungiasi su kūnu, tarp pirštų.

Erkių sukeliami pavojai

Nors erkių labiausiai bijoma dėl sukeliamų ligų, tačiau ligas perneša ne visos – iš tikrųjų dauguma erkių jokių ligų neperneša. Tačiau grėsmė visuomet išlieka ir į ją reikėtų atsižvelgti labai rimtai. Daugelis erkių sukeliamų ligų persineša į nešiotojo kūną tik po kelių valandų, todėl kuo greičiau erkė aptinkama ir pašalinama, tuo mažesnė ligos tikimybė. Erkių sukeliamų ligų simptomai gali būti: karščiavimas, letargija, silpnumas, lėtumas, sąnarių patinimas ir / arba anemija. Kai kurios erkės gali sukelti laikiną būseną vadinamą erkių paralyžiumi, kuris pasireiškia palaipsniui: prasidedant nuo apsunkėjusio vaikščiojimo palaipsniui pereina į paralyžių. Gydymas pradedamas ištraukus erkę. Jei pas šunį pastebite panašius simtomus, kuo greičiau kreipkitės į veterinarą, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.

Dažniausiai pasitaikančios erkių sukeliamos ligos:

- Laimo liga
- Erlichiozė
- Dėmėtoji šiltinė
- Anaplazmozė
- Babezeliozė

Erkės aptikimas ir ištraukimas

Ieškodami erkių braukite švelniai rankomis per šuns kūną, ypač atidžiai apčiupinėkite paausius, odos raukšles ir plyšelius. Galite mūvėti lateksines pirštines. Atidžiai ištyrinėkite aptiktus iškilumus praskleisdami kailį, įsitikinkite, kad yra pakankamai šviesu geram matymui (galite net pasišviesti papildomai, kad tikrai gerai matytumėte). Priklausomai nuo erkės rūšies ir vystymosi stadijos, erkė gali būti ir pieštuko taško, ir pupelės dydžio (prisisiurbusi kraujo). Jei Jūsų gyvenamoje vietoje aptinkama daug erkių, arba Jūsų šuo daug laiko praleidža lakstydamas po aukštą žolę ir mišką, erkių ieškokite vieną-du kartus per dieną. Jei radote erkę – tinkamai ją pašalinkite. Darykite tai taip:

1. Apsaugai mūvėkite pirštines. Turėtų būti naudojamas paprastas pincetas arba specialus pincetas erkėms traukti. Sugriebkite erkę prie įsisiurbimo vietos – tai reikėtų padaryti kiek įmanoma arčiau odos.

2. Būkite labai atsargūs, kad nesuspaustumėte ir nesutraiškytumėte erkės kūno, nes gali pasklisti bakterijos ir ligos.

3. Lėtai ir tvirtai (nesukant) ištraukite erkę tiesiai iš odos. Truputis šuns odos gali išsitraukti kartu su erke, tačiau tai yra normalu. Jei pradeda kraujuoti, tą vietą palaikykite švelniai paspaudę.

4. Pašalintą erkę laikykite atidžiai. Nors dauguma žmonių mieliau jas tiesiog nuleidžia į klozetą, tačiau jos išsaugojimas ir atidavimas ištirti taip pat būtų protingas sprendimas. Įdėkite erkę į mažą talpą (nuo vaistų buteliuko ar pan.). Jei norite, galite įpilti šiek tiek spirito į konteineriuką. Užrašykite datą ir kurį laiką saugokite. Jei pasireikštų ligos simptomai, erkė gali būti Jums naudinga ištiriant dėl ligos.

5. Jei odoje liko dalis erkės galvutės, pabandykite su pincetu švelniai ją pašalinti. Jei visgi visiškai pašalinti nepavyksta, nesijaudinkite. Ilgainiai galvutė iškris, arba išpūliuos, tačiau tai retai sukelia komplikacijas.

6. Pašalinę erkę, nuvalykite šuns odą įkandimo vietoje su švleniu muilu ir vandeniu. Stebėkite šią vietą keletą dienų ar neatsiras sudirginimo ar infekcijos. Jei ši vieta per keletą dienų nenurimsta ir neužgyja, patariame kreiptis į veterinarą.

Nėra būdų, kad erkė pati atsikabintų nuo nešiotojo – ji neiškris, kol nebus pilnai prisisiurbusi. Nebandykite prie jos pridėti karštų degtukų, tepti nagų lako, spirito ar kitų chemikalų. Šie būdai yra neveiksmingi, tačiau gali būti žalingi šuniui.

Apsauga nuo erkių

Geriausia būdas apsaugoti šunį nuo erkių pavojaus – išvengti jų prisilietimo apskritai. Kaip minėjome anksčiau, turi būti atliekami nuolatiniai patikrinimai. Erkių aptikimas prieš joms įsisiurbiant padės apsisaugoti, tačiau tai nėra patikimiausias apsaugos būdas. Kad sumažintumėte erkių kiekį savo kieme, pasirūpinkite, kad žolė būtų nupjauta, o medžiai tinkamai apgenėti. Taip pat galite pasirinkti erkių naikinimą pesticidais, tačiau įsitikinkite, kad ši priemonė nekenksminga šunims, Jums ir aplinkai.

Vienas iš efektyviausių apsisaugojimo būdų – priemonės, naudojamos tiesiogiai ant šuns kūno. Specialūs šunims skirti produktai kaip lašai ir antkakliai nuo parazitų suteikia ilgalaikę apsaugą. Visuomet šias priemones naudokite pagal nurodymus, nes jos gali turėti toksinių medžiagų. Nenaudokite priemonės daugiau nei nurodoma, ir atminkite, kad priemonės tinkamos šunims, gali būti toksiškos katėms. Tačiau atminkite, kad šios priemonės gali būti ir neveiksingos Jūsų šuniui, todėl visuomet tikrinkite, ar nėra erkių ir imkitės tinkamų priemonių jas šalinti.