Jeigu mūsų šunys mokėtų kalbėti, tikrai pasakytų, kad jiems labiausiai patinka „tikro purvo SPA“, o labiausiai nekenčia šampūnų ir visokių maudynių vonioje...

Kodėl šunis reikia maudyti?

Šįkart nekalbėsime apie grožio konkursams ruošiamus šunis bei ypatingą jų kailio priežiūrą. Pakalbėkime apie kailio švarą, nes tai susiję su šuns sveikata.
Skalaujant kailį pašalinami nešvarumai, išorės parazitai, negyvi plaukai ir pleiskanos, išmasažuojama oda, gerėja kraujotaka ir bendra savijauta. Skalauti kailį reikėtų dar ir todėl, kad augintinis maloniai kvepėtų, gražiai atrodytų, o aplinkiniai norėtų jį paliesti ir pabendrauti.
Maudynes galima paversti auklėjimo pamokomis – šuo įpranta susitvardyti, santūriai reaguoti į prisilietimus, o jauniems šuniukams tai būna naudingos socializacijos pamokėlės.

• Dažna klaida – bijoma maudyti jaunus šuniukus.

Patartina iki 4-5 mėn. pripratinti šuniukus prie dantų, letenų, ausų, akių apžiūros, kailio šukavimo ir maudynių (išmaudžius svarbiausia gerai išdžiovinti kailį, neleisti peršalti). Jei 6-7 mėnesių šuo dar nemaudytas ir nežino, kas yra nagų trumpinimas bei kitos procedūros, tai šeimininko aplaidumas.

Svarbu ne vien kailis

Prieš maudydami šunį pasinaudokite proga apžiūrėti jo ausis, akis, lyties organus, patikrinti, ar neprisikaupė analinių liaukų išskyrų (šuo užpakaliu „važinėja” ant žemės). Taip pat tai proga patrumpinti nagus, iškirpti iš tarpupirščių ir ausų plaukus, apžiūrėti, ar nesuskirdo letenos.
Patikrinama ir dantų būklė – valykite dantis specialiu šepetuku su šunims skirta pasta. Negramdykite dantų apnašų aštriu daiktu, nepažeiskite emalio.
Prieš maudydami apžiūrėkite odą: ar neišberta (dermatitą, egzemą ir kt. ligas nustato tik veterinarijos gydytojai), ar nesudirgusi, ar nėra keistų odos darinių, auglių.

• Dažna klaida – šuo pradedamas maudyti neiššukavus kailio. Neskubėkite. Pirmiausia pirštais iškedenkite sąvėlas ir iššukuokite kailį.

Kokia kosmetika šunims pati geriausia?

Universalaus atsakymo nėra, nes šunų kailis skirtingas. Tačiau vienas bendras vardiklis vis dėlto yra – šampūnai ir kitos šuns kailio puoselėjimo priemonės turi būti kuo natūralesnės! Tokių šampūnų pagrindą turi sudaryti augalų ekstraktai, tausojamieji aliejai. Tai ypač svarbu maudant mažus šuniukus.
Jeigu šuns kailis švelnus, minkštas – jis labiau linkęs veltis, todėl reikės naudoti švelniakailiams gyvūnams skirtą kosmetiką. Jeigu augintinio kailis nebežvilga, bespalvis arba prarado spalvą, prireiks tausojamojo (gal net gydomojo) šampūno su šilko baltymais. O jeigu šuns kailis sausas, pleiskanotas, tiks drėkinamasis šampūnas su žolelių ekstraktais.
Yra šampūnų labai jautriai odai. Taip pat galima rinktis valomąją pudrą, kuri pašalina purvą, riebalų perteklių bei suteikia malonų kvapą. Dauguma kokybiškų šampūnų yra koncentratai, todėl jie turi būti skiedžiami vandeniu.
Naudojant šampūną nuo išorės parazitų reikia būti labai atidiems, laikytis instrukcijų, kad nepakenktumėte kailio kokybei ir šuns odai.

• Dažna klaida – koncentratas pilamas tiesiai ant sudrėkinto kailio.

Pirmiausia turite atskiesti koncentratą, tada įtrinti į šuns kailį, išmasažuoti ir palikti porai minučių, kad įsigertų. Saugoti šuns akis, ausis, skalauti ne per karštu minkštu vandeniu. Skalauti pradėkite nuo galvos, tada pereikite prie nugaros, strėnų, uodegos ir kojų.