Ne visiems šunims važiavimas automobiliu asocijuojasi su būsimais kelionės nuotykiais. Daliai šunų automobiliai sukelia stresą, baimę ir pykinimą. Tačiau daugeliu atveju to galima išvengti įveikus stresą. Važiavimas automobiliu turi būti malonus ir šuniui, ir jo šeimininkui.
Jaunus šuniukus pykina dažniau nei suaugusius, nes jų pusiausvyros aparatas (vidinės ausies dalis, atsakinga už kūno padėties suvokimą) nėra pilnai išsivystęs. Tuo paaiškinama jų ne visada koordinuota eisena, nebalansavimas, o esant važiuojančiame automobilyje tai ypatingai sustiprėja. Akys ir pusiausvyros aparatas gauna skirtingus signalus iš aplinkos – akys pro langą fiksuoja judėjimą, kurio kūnas nejaučia, o pusiausvyros organas fiksuoja automobilio vibraciją, kurios akys nepastebi. Dėl to šuniukus automobilyje pykina ir jie gali vemti. Tačiau ne visada šis negalavimas išaugamas, daugybė suaugusių šunų vežami automobilyje jaučiasi prastai. Padidėjęs seilėtekis, vangumas, apatiškumas yra pykinimo požymiai. Dėl neigiamos patirties imlius ir jautrius šunis gali pykinti ir nevažiuojančioje mašinoje.
Gyvūnui važiavimas automobiliu negali asocijuotis su stresu ir pykinimu, todėl:
- Šunį mažiau pykins, jei jis sėdės snukiu į mašinos priekį, o ne atbulomis, jei turės galimybę žiūrėti pro langą. Taip gyvūnui lengviau palaikyti balansą ir stabilizuoti pusiausvyrą.
Šuo nesupranta automobilio judėjimo. Pykinimas – judėjimo sukeltas negalavimas – yra perdėta šuns reakcija į automobilį – jo garsą, judėjimą, vibraciją. Pykinimą automobilyje apie 90 procentų sukelia neadekvati šuns baimė automobiliui. Todėl baimė yra svarbus faktorius norint atsikratyti šuns pykinimo važiuojant automobiliu.
Kaip šunį pripratinti prie automobilio?
Kelionė automobiliu nekels diskomforto, kai gyvūnas palaipsniui atsikratys streso, tuomet ir nuvažiuotas atstumas palaipsniui didės.
Parengė Greta Varanavičiūtė