Turbūt nemažai šunų šeimininkų žino, kas yra lėtinis sąnarių uždegimas, kitaip vadinamas osteoartritu – apie jį pasakojome straipsnelyje „Kad šuns sąnariai būtų sveiki!”. Aptarkime  šią temą išsamiau.

Pirmajame straipsnelyje minėjome keletą veiksnių, turinčių įtakos sąnarių ligų eigai. Į padidintos rizikos grupę sirgti sąnarių ligomis – kaip ir žmonės – patenka vyresnio amžiaus gyvūnai (vieneri augintinio metai prilygsta septyneriems ar aštuoneriems žmogaus gyvenimo metams), o pati liga yra labai panaši į žmonių osteoartritą: vienas ar daugiau sąnarių būna apimti uždegimo ir skausmingi. Ligos vystymuisi daug įtakos turi ir šuns svoris, gyvenimo būdas. Dažnai šeimininkai mano, kad atsirandantys artrito požymiai yra neišvengiamas šuns senėjimo padarinys. Tačiau tik veterinarijos gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę ir skirti tinkamą gydymą.

Jei nustatyti sąnarių pažeidimai, reikia nedelsiant palengvinti gyvūno būklę. Piramidėje pavaizduotos veterinarijos praktikoje taikomos osteoartrito gydymo galimybės atsižvelgiant į ligos progresavimą, t.y. sunkumą.

Pagal Didžiojoje Britanijoje atliktą tyrimą¹, kuriame dalyvavo 1652 šunys, buvo nustatyta, kad sąnarių ligomis dažniau serga šunys, patenkantys į šias grupes:

• pagal veislę: Labradoro/auksaspalviai retriveriai, koliai, terjerai, vokiečių aviganiai
• pagal svorį – 20-39 kg (58% tirtų šunų)
• pagal amžių – 7-12 m. (56% tirtų šunų).

Osteoartritas ir jo sukeliamas skausmas laipsniškai progresuoja: po staigaus paūmėjimo, laikui bėgant, skausmas mažėja, tačiau visiškai nebeišnyksta. Kitas paūmėjimas sukelia dar didesnį skausmą. Praėjus ūmiam skausmo periodui, sanarių skausmingumas vėl sumažėja, tačiau jau nebegrįžta į tą patį lygį kaip anksčiau – skauda daugiau, nei iki paūmėjimo. Norėdami geriau įsivaizduoti negydomo gyvūno skausmo progresavimą, atkreipkite dėmesį į kreivę, pavaizduotą grafike.

Nustačius šuniui sąnarių ligą ir siekiant sulėtinti skausmo progresavimą bei pagerinti gyvūno gyvenimo kokybę, labai svarbu imtis ilgalaikio gydymo programos – pradedant gyvenimo būdo gerinimu (atitinkama mityba, papildai, mankšta) bei baigiant veterinarijos gydytojo skirtu medikamentiniu gydymu.
Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas², kurio metu siekta įrodyti ilgalaikio medikamentinio osteoartrito gydymo efektyvumą. Šis tyrimas, kuriame dalyvavo 110 šunų parodė, kad 12% šunų būklė pagerėjo po 5 gydymo dienų, tačiau per 120 gydymo dienų būklės pagerėjimo sulaukusių šunų procentas išaugo iki 74%.
Remdamiesi tyrimo rezultatais mokslininkai nustatė, kad taikant ilgalaikį gydymą, sulaukiama efektyvesnių teigiamų rezultatų – ligos simptomai atsinaujina vis rečiau, gyvūnas daug lengviau juda. Ilgalaikiu medikamentiniu gydymu yra laikomas 28 dienų ar ilgesnis periodas, tačiau šunų šeimininkai turėtų atsiminti, kad svorio mažinimas (didesnis svoris – didesnė apkrova sąnariams) bei reguliarūs fiziniai pratimai turėtų būti atliekami nuolat, o ne tik pasireiškus sąnarių ligai.

Net vaistais nuo artrito gydomam šuniui liga gali paūmėti – tai atsitinka dėl aplinkos temperatūros pokyčių ar dėl pernelyg intensyvių treniruočių. Tomis dienomis veterinarijos gydytojas gali nurodyti koreguoti naudojamų medikamentų dozes bei palengvinti fizinių pratimų krūvį.

Kartą diagnozuotas, artritas lydės jūsų augintinį visą gyvenimą – drauge turite išmokti prisitaikyti prie šuns sveikatos pokyčių ir tęsti gydymą net ir tada, kai būklė pagerėja. Taip grąžinsite keturkojui gyvenimo džiaugsmą bei norą judėti.




Nuorodos:
¹ Šaltinis – Survey by Produce Studies Research. UK Q4-2002
² Šaltinis – Autefage, A., Gosselin, J Efficacy and safety of the long-term oral administration of carprofen in the treatment of osteoarthritis in dogs. Rev Med Vet, 2007, 158. pp. 119-127