Patyrę gyvūnų augintojai primena: užėjus karščiams, reikia labiau pasirūpinti savo augintiniais. Katės lengviau ištveria aukštą aplinkos temperatūrą, nes yra šilumos mėgėjos. Be to, jos pačios sugeba susirasti pavėsį po baldais, vonios kamputyje, koridoriaus spintoje. Šunims dideli karščiai daug pavojingesni, todėl būtinas atsargumas.

• Niekada nepalikite šuns uždarytame automobilyje, net jei planuojate užšokti į parduotuvę penkioms minutėms. Šiek tiek pravertas automobilio langelis mažai padeda.

• Nepamirškite, kad šešėlis slenka ir, jei pririšote šunį šešėlyje, po pusvalandžio jo nebeliks.

• Karštis pavojingiausias trumpo snukio šunims: anglų ir prancūzų buldogams, mopsams, pekinams, bokseriams, mastifams, Bostono terjerams. Taip pat jis pavojingas seniems, antsvorio turintiems šunims, nėščioms kalytėms.

• Šuo turi visąlaik turėti šviežio vandens. Išeidami iš namų, įsitikinkite, ar užtrauktos užuolaidos, ar šuo netyčia neišvers dubenėlio su vandeniu.

• Dažniau maudykite šunis vėsiame vandenyje. Jei nėra galimybių nuvykti prie vandens telkinio, leiskite augintiniui pabraidyti šaltame vandenyje vonioje, ištrinkite drėgnu rankšluosčiu, suvilgykite galvą. Labai šaltas vanduo, pavyzdžiui, miško šaltinio, taip pat pavojingas, juo galima tik apšlakstyti augintinį, bet maudytis šaltinyje rizikinga.

• Jei šuo ilgiau paliekamas narve, per karščius geriau grotuotas, o ne brezentinis arba plastmasinis narvas. Netieskite kailinių ar storų poroloninių patiesalų.

• Dienos metu ribokite ilgus pasivaikščiojimus, neužsiimkite dresūra. Tam tinka ankstyvos ryto ir vėlyvos vakaro valandos, kuomet kaitra sumažėja. Netempkite šuns į parodas, o jeigu pasiryžote, parūpinkite skėčiu, medvilnine kepurėle šuniui, vandeniu ir, pasitarę su veterinaru, vaistais, jei kiltų šiluminio smūgio pavojus. Neleiskite vaikams ilgai žaisti kieme su šunimi (užsižaidę su draugais, augintinį gali pamiršti).

Šiluminio smūgio požymiai: sunkus alsavimas, vangumas, alpimas, seilėtekis arba putos iš nasrų, tamsiai rausvas liežuvis, išsiplėtę akių vyzdžiai, nekoordinuoti judesiai.

Jei uždelsite ir nesuteiksite perkaitusiam gyvūnui pagalbos, jis nugaiš. Perkaitusį šunį būtina skubiai gabenti į pavėsį, guldyti ant vėsios žemės. Jeigu šuo patalpoje, guldyti šalia ventiliatoriaus ar praviro lango. Reikia skubiai vėsinti visą kūną. Galima apšlakstyti vandeniu, užkloti šlapiu rankšluosčiu, kad vėsa kuo greičiau pasiektų odą. Jei šuniui negerėja, būtina skubi veterinaro pagalba. Dėmesio: negalima duoti lakti daug vandens, lakinama tik po truputį.

Jei iš nasrų drimba putos, reikia pravalyti kvėpavimo takus: ištraukti liežuvį, į vandenį įlašinti citrinos sulčių ir tokiu skysčiu išvalyti nasrus.

Nuo šiluminio smūgio gali sutrikti augintinio elgesys. Būkite kantrūs, atidūs, nuraminkite šunį. Stebėkite augintinio savijautą, nepalikite vieno.

S. Valujevos nuotr.