Kiek erdvės reikia šuniui?

2015 sausio 30d.
Dažnai manoma, kad nedidelio ūgio šuneliui, kad šis patogiai gyventų, pakanka keleto kvadratinių metrų, o štai vokiečių dogui ar kitam dideliam šuniui būtina labai didelė erdvė. Tokia nuomonė tik iš dalies teisinga...

Šunų laikymas patalpose

Pirmiausia pasidomėkime „įstatymo raide“. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše nurodoma, kad šuniui, sveriančiam iki 10 kilogramų (cvergšnauceris, Jorkšyro terjeras, mopsas), turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. metrų gyvenamojo ploto. 
Jeigu šuo sveria 10-20 kilogramų (anglų kokerspanielis, standartinis pudelis) – atitinkamai 15 kv. metrų. 
Šunims, sveriantiems 20-40 kg (auksaspalvis retriveris, čiau čiau, airių seteris, Aliaskos malamutas) reikia bent 20 kv. metrų, o daugiau kaip 40 kg sveriantiems (vokiečių dogas, Vidurinės Azijos aviganis, bulmastifas) – 30 kv. metrų ploto. 
Šis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pasirašytas aprašas taip pat numato, kiek ploto būtina skirti voljeruose arba specialiose šunidėse laikomiems šunims. 
Ir dar reikia atkreipti dėmesį, kad minėtos gyvūnų laikymo normos yra rekomendacinio pobūdžio. Savivaldybės tvirtina savas gyvūnų laikymo taisykles, taigi jos gali pasitvirtinti ir kitokias gyvūnų laikymo normas.

Koks turi būti šuns narvas?

Ar pažeisime gyvūnų laikymo taisykles ir pakenksime gerovei, uždarydami savo augintinį į narvą ar lauko voljerą? Tikrai ne, jeigu šuo gaus pakankamą fizinį ir protinį krūvį, jeigu šeimininkas su juo nuolat bendraus ir užsiims. Išpildžius šias sąlygas, buvimas narve ar voljere nepakenks šuns gerovei. Be abejo, narvas neturi tapti šuns įkalinimo arba „bausmės atlikimo“ vieta. Surenkamas narvas arba pervežimo dėžė turi garantuoti šuniui saugumą kelionių metu, ramybę nepažįstamoje aplinkoje, poilsį netrukdant aplinkiniams.
Prie narvo bei pervežimo dėžės šunys pratinami nuo mažumės. Kokio dydžio turėtų būti ši įranga? Tokia, kad šuo galėtų atsistoti, netrukdomas apsisukti, pasirąžyti – reikia sudaryti galimybę šuniui pamankštinti sustingusius sąnarius ir raumenis.
Nors ir labai gaila, Lietuvos įstatymai nedraudžia laikyti šunų būdose, pririštų grandine, kas kitose šalyse laikoma rimtu gyvūno gerovės pažeidimu.

Aptvaras šuniui

Paprastai šuns aptvaras vadinamas voljeru. Ir vėl, kaip narvo atveju, ta vieta šuniui neturi tapti bausmės atlikimo vieta. 
Šuo kasdien turi būti iš voljero išleidžiamas, jis turi laisvai bendrauti ne tik su šeimininkais, bet ir kitais žmonėmis, gyvūnais. Turi eiti pasivaikščioti, pažinti aplinką, lavinti savo gebėjimus. Jis turi išsilakstyti, išeikvoti susikaupusį energijos perteklių, ko voljere padaryti dažniausia negali.
Voljeras turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. metrų ploto. Jeigu voljeras išbetonuotas arba tai paprasčiausia veja, būtina šalia šuns poilsio vietos – būdos įrengti medinę pakylą. Lauke gyvenančiam šuniui kenkia drėgmė ir skersvėjai, todėl būda turi būti gerai apšiltinta, saugi, įrengta iš tinkamų medžiagų.
Geriau, kai voljero varteliai atsidarytų ne į išorę, o į vidų.
Kur begyventum – ankštame daugiabutyje ar erdvioje sodyboje, laikytum šunį lauko voljere ar namo viduje, būtina rūpintis gyvūno gerove. 

Nuotr. iš Pinterest.com
Patiko straipsnis? Tuomet įvertink jį ar pakomentuok!
(straipsnio reitingas +11)
reklama