Rudens purvas, žiemą ant šaligatvių barstoma druska kenkia šunų letenoms – tarpupirščiai iššunta, parausta, pradeda skeldėt pagalvėlių oda, kenčia ir nagai. Šaltuoju metų laiku gyvūnai dažniau serga ir sąnarių ligomis.

Nagai

Rudenį ir žiemą mūsų augintiniai trumpiau būna lauke. Mažiau bėgioja, todėl letenų nagai natūraliai  nenusidilina. Užpakalinės šuns letenos turi 4, o priekinės – 5 nagus. Penktasis nagas yra aukščiau išaugęs, neliečia žemės ir nenudyla.

Nagus reikėtų trumpinti bent kartą per mėnesį. Jeigu netrumpinsite, trukdys šuniui tvirtai remtis, gali įaugti į koją. Per ilgi nagai trukdo laisvai judėti, spaudžia piršto falangas. Kad neskaudėtų, šuo įpranta išskėsti pirštus vėduokle, todėl gali patempti sausgysles. Laikui bėgant, šuniui pradeda mausti sąnarius, vystosi artritas.

Ilgi nagai už visko kliūva, šuo gali juos nuplėšti. Dažnai traumuojant, prasideda infekcija. Kai kurių šunų nagai skilinėja, lengvai lūžta. Raginis sluoksnis atsisluoksniuoja, šerpetoja, pakinta nago spalva. Taip atsitinka dėl netinkamos nagų priežiūros, ligų ir netaisyklingos mitybos. Pasitaiko ir bakterinių, grybelinių arba parazitinių infekcijų. Nagų uždegimą gali sukelti ir diabetas, demodekozė.

Šuniui stovint, nagai turi neliesti žemės. Nekirptų nagų gyvuonis užauga labai ilgas, nepažeidus gyvuonies, patrumpinti sunku. Kreipkitės į veterinarijos gydytoją – anestezijos metu be skausmo patrumpins gyvūno nagus. Kai kurie šunys „pasitrumpina“ nagus juos kramtydami. Įkyrus nagų kramtymas arba letenų laižymas gali būti ir streso padarinys, ir odos alergija.

Pagalvėlės

Letenų pagalvėlės yra viena iš jautriausių šuns organizmo vietų. Jų oda iš pirmo žvilgsnio atrodo stora kaip vėžlio šarvas, o iš tiesų tai jautrus, nervinius impulsus perduodantis organas. Kad šuo laisvai judėtų, pagalvėlės turi būti sveikos.

Kad apsaugotume nuo barstomų druskų, aštrios žolės, galima šunį arba apauti, arba patepti padus pėdučių vašku (jei vaikštinėsite labai ilgai, vaškas gali ir nepadėti).

Pėdutes dažniausiai traumuoja mechaniniai dirgikliai. Jos pasidaro neatsparios ir persirgus kai kuriomis ligomis (persirgus maru, pėdos sutrūkinėja, yra tarsi negyvos, bet jautrios).
Pėdutės kenčia ir tuomet, kai tarpupirščiai prižėlę ilgų plaukų. Kailio sąvėlos, apskretę purvu, spaudžia ir dirgina tarpupirščius. Šios vietos tampa žaizdotos ir skausmingos.

Letenos ir kojos

Atsispyrę užpakalinėmis galūnėmis, šunys gali pašokti į tris kartus didesnį aukštį negu jų ūgis. Jie gali ilgai išstovėti ant užpakalinių kojų. Paleisti laisvai pabėgioti, šunys ne atsargiai pėdina, o pasileidžia šuoliais. Taip elgiasi sveikas letenas ir sveikus sąnarius turintys šunys.

Šunys neturi mūsų raktikaulį atitinkančio kaulo, todėl tarp priekinių kojų ir kūno esantys sąnariai yra nepaprastai lankstūs – juos taip pat reikia labai tausoti. Ypač rudenį ir žiemą gali paūmėti sąnarių ligos.

Parsivedę iš pasivaikščiojimo drungnu vandeniu nuplaukite nuo augintinio galūnių ir papilvės purvą. Gerai nusausinkite. Nesukeldami skausmo, atsargiai pamasažuokite letenas, kad pagerėtų kraujotaka. Atsigulęs šuo riečia po savimi letenas ir kūnu jas šildo, kad greičiau išdžiūtų. Skausmingą sąnarį pastebėti nesunku – šuo neleidžia prie jo liestis. Sunkiai stojasi. Šlubčioja po miego.

Šunų kojos, sąnariai, raiščiai atlaiko ypač didelį krūvį, todėl juos reikia nuolat puoselėti.

Zita Kurmytė
Svetlanos Valujevos nuotr.