Nemažai šunų suserga šlapimo pūslės uždegimais (cistitais), šlapimo pūslės akmenlige, turi šlapimo pūslės polipų, retesniais atvejais suserga šlapimo pūslės vėžiu.

Išvardytus susirgimus per kelias minutes galima diagnozuoti echoskopu, taigi puiku, kad smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje praktikoje diagnostiniams tikslams jau ne pirmi metai naudojama echoskopija. Tačiau svarbu laiku pastebėti augintinio negalavimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

Maždaug 0,4-3,3 proc. šunų serga šlapimo pūslės urolitiaze (akmenlige). Ši liga dažniau diagnozuojama vyresnio amžiaus šunims, rečiau jauniems gyvūnams. Serga ir patelės, ir patinai. Kai kurios veislės turi didesnį polinkį urolitiazei.

Pavyzdžiui, dalmatinai, kuriems diagnozuojama šlapimo pūslės akmenligė kartais net jauname amžiuje. Akmenligę predisponuoja judėjimo trūkumas, nuolatinis tūnojimas kambaryje, mažas suvartojamo vandens kiekis, šlapimo pūslės infekcijos, nutukimas, medžiagų apykaitos ligos, netinkamas šėrimas.

Jeigu augintinis pradėjo dažnai šlapintis po lašiuką, palieka balutes ir namie, šlapime yra kraujo arba šlapinimasis užtrunka (gyvūnas ilgai stovi šlapinimosi poza, bet šlapimo išvarva labai mažai arba visai neišvarva), reikėtų kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydyklą.

Išvardyti požymiai gali būti šlapimo pūslės urolitiazė, o tai gyvybiškai pavojinga. Sukietėjęs darinys gali įkristi iš šlapimo pūslės į šlapimo kanalą ir jį užkimšti. Tokiu atveju gyvūnas negalės nusišlapinti, tai sukels stiprų skausmą, organizmą apnuodys su šlapimu išsiskiriantys toksinai. Šuniui gali nukristi temperatūra, prasidėti seilėtekis ir vėmimas, gali apimti apatija, traukuliai ir gana greitai gyvūnas gali žūti.

Pasitaiko, kad šlapimo pūslės urolitiazės požymiai būna netipiški. Štai į gydyklą kreipėsi 6 metų vokiečių aviganės šeimininkas ir nurodė, kad per metus kelis kartus kalės šlapime pastebėjo kraujo priemaišų. Kalė buvo sveika, linksma, turėjo gerą apetitą. Tiriant echoskopu buvo nustatyti šlapimo pūslės konkrementai. Išoperavus minėtą aviganę šlapimo pūslėje rasta 12 įvairaus dydžio urolitų, bendras jų svoris sudarė 85 g, didžiausias buvo net 4 cm skersmens kietas darinys.

Be abejo, pavojus gyvūno sveikatai kartais nepriklauso nuo susidariusių konkrementų dydžio, bet kartais tai mirtinai pavojinga, pavyzdžiui, patinams kelių milimetrų urolitas gali visiškai užkimšti šlapimo kanalą.

Veterinarijos gydytoja Rita Žilinskienė

A.Staskevičiaus nuotr.