Nemaloni situacija: šuo „važinėjasi“ ant užpakalio. Pritūpęs trina užpakalį arba laižo išangę. Kažkas jį dirgina, nors ir atrodo sveikas.

• Perpildytos analinės liaukos.

Dažniausia išangės dirglumo priežastis – užakusios analinės liaukos. Šuo turi dvi analines liaukas, jos yra abipus išangės. Iš analinių liaukų išsiskyręs rusvas skystis yra stipraus kvapo. Juo šunys ženklina savo teritoriją – palieka žinutę kitiems gyvūnams.

Kai šuo sveikas ir normaliai tuštinasi, analinių liaukų skystis dėl slėgio į tiesiosios žarnos sieneles natūraliai pasišalina kartu su išmatomis. Sutrikus tuštinimuisi, šuniui senstant arba po persirgtų ligų, analinių liaukų turinys gali lėčiau pasišalinti arba liaukų latakėliai gali užakti.

Kai liaukų sekretas nepasišalina ir jo susikaupia per daug, gali prasidėti uždegimas. Išangė liaukų srityje gali smarkiai išburkti, gali pasirodyti pūlingų ar net kraujingų, nemaloniai dvokiančių išskyrų.

Kaip padėti augintiniui? Pasikvieskite ką nors į talką, kad palaikytų šunį. Užsimaukite gumines pirštines, pasiruoškite drėgnų (gal prireiks ir antiseptinių) servetėlių. Pakėlę šuns uodegą, išangės apačioje švelniai užčiuopkite analines liaukas. Visi gyvūnai jautriai reaguoja, kai liečiami jų lytiniai organai bei išangė, todėl elkitės švelniai, kalbinkit augintinį ramiu balsu. Pirštais suimkite odą aplink liaukas ir nestipriai spustelkite.

Skysčiui pasirodžius, užuosite specifinį aštrų kvapą. Jeigu liaukos labai išbrinkusios ir sekreto daug, saugokitės, kad jūsų arba aplinkinių neaptaškytų.

Nereikėtų persistengti ir per dažnai dirginti šią jautrią šuns vietą. Jeigu nuolat spaudysite,  norėdami įsitikinti, ar nieko „bloga“ ten nėra, galit pakenkti augintiniui. Per dažnai stimuliuojamos analinės liaukos gali pradėti išskirti dar daugiau sekreto.

Jeigu patiems šeimininkams nepavyksta išvalyti šuns analinių liaukų, būtina kreiptis į gydyklą, galbūt šunį teks ir rimčiau gydyti.

• Vidaus parazitai

Šuns išangę gali dirginti vidaus parazitai.

Prisiminkite, kada paskutinį kartą davėte šuniui vaistų nuo kirmėlių? Šie vaistai turi būti duodami reguliariai. Mažiems šuniukams jie duodami dažniau, kartais veterinarai rekomenduoja šerti jų kas mėnesį.

Tačiau taip elgtis galima, jeigu jūsų šuniukas yra neaiškios kilmės, iš gyvūnų prieglaudos. Jei šuo pirktas iš atsakingo veisėjo, pakaks duoti antihelmintikų kas 3 mėnesius, kol augintiniui sukaks vieneri metai. Vėliau vaistų nuo vidaus parazitų rekomenduojama duoti kas pusmetį.

• Natūrali šunų reakcija

Analinių liaukų skystis gali pasirodyti ir visiškai netikėtai. Dėl to nieko bloga neatsitiks. Sakykime, šuo žaidė su kitu, stipresniu šunimi. Žaidimas peraugo į aršų hierarchijos aiškinimąsi – vienas šunų staiga nugriuvo ant nugaros, tapo nejudrus, „negyvas“. Tuo metu gali išsituštinti ir jo analinės liaukos. Tai įgimtas gynybinis refleksas, natūrali šuns būsena.

• Sunkesni negalavimai

Tačiau jei nė vienas išvardytų pavyzdžių jūsų šuniui netinka, galbūt jis sunkiai serga. Galbūt tai ne hemorojus ar užkietėję viduriai (parinkite tinkamą ėdalą), o auglys. Ar jis gerybinis, ar piktybinis, ar reikia chirurginės intervencijos, atsakyti gali tik veterinarijos gydytojas.