Jei prieš kurį laiką žmones dar stebino šunų restoranai, masažo salonai ar kirpyklos, dabar daugelis dalykų, susijusių su gyvūnais augintiniais, tapo norma.

Paryžiuje, Turbigo gatvėje penktus metus veikiantis šunų lopšelis (pranc. canicreche) paryžiečiams toks pat įprastas kaip kepyklėlė ar lauko kavinė. Aštuntą ryto čia suguža šeimininkai, vedini šunimis. Vakare po darbo juos pasiima. Jei kuris nors su bendradarbiais užtrunka vakarėlyje, augintinis lieka nakvoti šuniukų lopšelyje. Prireikus, jis čia praleidžia ir atostogas.

Kuo skiriasi šunų lopšeliai nuo įprastų gyvūnų viešbučių? Pirmiausia tuo, kad šunys čia ne tik prižiūrimi, bet ir lavinami. Jie gyvena suskirstyti pagal amžių ir dydį, kad vyresni neskriaustų ir ko nors „blogo“ neišmokytų mažiukų. Šunys visą dieną yra užimti. Jie mokosi klusnumo komandų, lanko Agility treniruotes, eina pasivaikščioti, pietauja ir ilsisi.

Už papildomą mokestį šunims gali būti atlikta kailio priežiūros ar kita higienos procedūra, jų savijautą stebi veterinarijos gydytojas.

Šuniukų lopšelyje šeimininkai gali konsultuotis gyvūnų auginimo ir auklėjimo klausimais, sužinoti, kaip elgėsi jų šuo, kokių ydų turi ir kaip jas išgyvendinti. Vieną lopšelį lanko maždaug 18 šunų, jiems skirta apie 200 kv. metrų patalpa bei kiemelis. Ir tai išties nemažai, turint galvoje, kad tokiame didmiestyje kaip Paryžius kai kurie šuneliai gyvena gana ankštuose butuose.

Viena savaitė, praleista šuniukų lopšelyje, šeimininkų pinigines paplonina 250-280 eurų (įskaitant mitybą, priežiūrą, užsiėmimus).

Šunų priežiūros centrų idėja į Europą atkeliavo iš Jungtinių Valstijų, nukopijavus „Dog day care“ veiklos principus.

Kad tokia priežiūros centrai reikalingi, paryžiečiai neabejoja. Jų nuomone, per dienas vieni palikti  augintiniai mažai juda, jaučiasi vieniši. Užuot lavinęsi, jie darosi apatiški, abejingi aplinkai. Kai kurie įpranta staugti ir trikdo aplinkinių ramybę. Tuo tarpu šunų lopšelyje jie praleidžia laiką naudingai ir įdomiai. Su keturkojais draugais ir žmonėmis dienas leidžiančių šunų fizinė ir dvasinė savijauta yra puiki.

Taigi po darbo nusilesusiam šeimininkui nebereikia rūpintis, kaip vakare pavedžioti šunį, pašerti ar išmaudyti. Viskuo pasirūpinta – belieka bendravimo džiaugsmas.

Aurelija Staskevičienė
http://www.canicreche.fr/ informacija
Žydrės Viskantaitės nuotr.