Akita-inu Japonijoje laikoma nacionaline šuns veisle. Šie šunys turėjo daug paskirčių. Visų pirma turėjo saugoti Imperatorius, dalyvaudavo šunų kautynėse, medžiodavo meškas ir elnius, tempė roges, dirbdavo policijoje.

Akita-inu gali medžioti net gausiai apsnigtose vietovėse. Japonijoje Akitos-inu statulėlės siunčiamos sergantiems, tokiu būdu linkima greičiau pasveikti, taip pat tėvams susilaukusiems kūdikio, kaip sveikatos simbolis. Tai viena seniausių veislių pasaulyje. 

Apie ją papasakoja veislyno Sveika savininkė Miglė Savickienė: „Akita-inu  yra  viena iš labiausiai vertinamų ir gerbiamų šunų veislių Japonijoje. Ji yra laikoma ilgaamžiškumo, laimės ir sveikatos simboliu. Šie šunys yra kilę iš Akita prefektūros esančios šiaurės Japonijoje. Tai labai išdidus ir nepriklausomas šuo. Po abejingumo kauke, slepiasi tikrai mylinti ir ištikima širdis.

Pirma Akita-inu atstovė - baltos spalvos kalytė,  atkeliavo iš Lenkijos į Vilnių 2000-aisiais metais. Tai palyginus reta veislė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pastaruoju metu Lietuvoje gan greit išaugo šių šunų sakaičius. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 šunų. Šiandien jų tikrai galima sutikti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje, Ukmergėje, Jonavoje. Smagu, kad jie visi yra  gerų kraujo linijų, kas lemia puikius palikuonis mūsų šalyje“.

Akita-inu - medžioklinis šuo. Nors šių laikų Akita-inu nėra naudojamas šiam užsiėmimui, bet jų kraujyje yra  puikiai išsilaikęs šis instinktas, taigi šuo yra judrus ir nenustygstantis vietoje, bet toks jis būna tik gamtoje. Namuose šio gyvūno galima ir nepastebėti, kaip teigia ponia Miglė, jis susiranda ramią vietą, iš kurios patogu stebėti namiškius ir tuo pačiu saugoti būstą. 

Veisėja sako, jog šis šuo tiktų žmonėms mylintiems laukinę gamtą, turintiems geležinę kantrybę ir mėgstantiems rūpintis bei puoselėti augintinio kailį, kurį kas savaitę reikėtų iššukuoti, būtinai prieš plauką. Šiuos šunis ir glostyti reikėtų prieš plauką, tada jis būna puresnis.

„Maudyti rekomenduoju tik prieš parodas ar vasaros metu. Žinoma, jei šunelis skleidžia nemalonų kvapą nepagailėkite šampūno ir vandens“ - pataria M. Savickienė. Akita-inu kailis yra labai tankus, todėl jį itin sunku sušlapinti, o vėliau kai vanduo pasiekia odą ir kailis vis dėl to sušlampa, šie šunys palyginus su kitais ilgiau džiūna. 

Dar viena šių šunų kailio savybė yra ta jog šuneliui išsipurvinus jo nereikia pulti prausti (žinoma, jei jis auginamas ne namie), po kelių valandų purvas pats nubyra nuo kailio ir šuo lieka toks pat švarus, kaip ir buvo iki susitepimo. Taigi šių šunų kailis tikrai ypatingas. „Žmonės kurie lietė Akita-inu, tikrai niekada to nepamirš" - patikina ponia Miglė.

Akita-inu senovės Japonijoje buvo ne tik medžiotojai, bet ir šunų kovų dalyviai, kurias vėliau uždraudė. Tačiau priešiškumas šunims išliko ir po šiai dienai, taigi Akita-inu negali draugiškai elgtis su šunimis. Ko nepaskysi apie kates, triušiukus ir kitus namuose laikomus smulkiuosius augintinius. Ji juos globoja arba paprasčiausiai nepastebi. Japonės senovėje netgi palikavo šiems šunims saugoti savo vaikus.

Šių dienų Akita-inu taip pat galima pasitikėti ir palikti vaikus ramia sąžine, nes jie bus apsaugoti nuo svetimų žmonių. „Šuo gan lanksčiai elgiasi su vaiku, jei mažylis peša ar bando sugriebti ausį, nosį - šuo plastiškai išsisuka nuo nepageidaujamų vaiko veiksmų, jo net nepargriaudamas. Žinoma jei šunelis augo nuo pat pirmų dienų su vaikais, kontaktas bus kur kas stipresnis, galima sakyti jie bus neišskiriamais draugais.  

Akita-inu yra  labai protingas šuo, galima sakyti,  kad visi šunys yra protingi, bet ne visi gudrūs, šis šuo „skaito” savo šeimininko mintis, kas yra labai naudinga dresuojant. Akita-inu nėra šuo, kuris kartos komandas be paliovos, nes jam tai greitai gali įgrysti ir jis atsisakys vykdyti paliepimus, bet po kelių dienų ar net po metų jis tas komandas su malonumu pademonstruos, be jokių  pakartotinų dresūros pamokų  ir  klaidų" - teigia veisėja.

Sausas maistas yra vertingiausias šuniui ir patogiausias šeimininkui. M. Savickienė pataria pradėjus šerti sausu maistu, jokiu būdu nelepinti Akitos kitais skanumynais, nes kaip jau buvo minėta šie šunys ne tik protingi, bet ir gudrūs. Paragavęs skaniau šuo, gali atsisakyti ėsti sausą maistą. 

Sausame superpremium klasės maiste yra visos, labai gerai subalansuotos ir tiksliai paskaičiuotos paros davinio, mineralų ir vitaminų normos. „Iš patirties žinau, kad papildomai duodami baltymų ar riebalų produktai gali iššaukti alergiją Jūsų augintiniui" - dalinasi veisėja.

Akita-inu yra stiprūs ir ligoms atsparūs šunys, bet kaip ir visos veislės turi jiems būdingų sveikatos problemų. „Aš pastebėjau - akių ašarojimą, dažniausiai šėrimosi metu, kadangi nuo snukio slenka mažyčiai plaukeliai,  kurie erzina akis  ir šuo tarytum verkia. Veterinarijos vaistinėse yra specialios  priemonės padedančios tai gydyti, o užsitęsus veterinarijos gydytojai patars atitinkamą gydymą Jūsų augintiniui" - pataria veislyno savininkė.

Kiekvienas, kuris nori įsigyti bet kokios jam patinkančios veislės šunį, ponios Miglės manymu, pirmiausiai turėtų kreiptis  į kinologijos specialistus, jie patars kur ir kaip galima nusipirkti sveiką, standartus ir kilmę atitinkantį šunį. Šios veislės šunų kainos Lietuvoje nėra pačios didžiausios. Jos priklauso nuo  to kur vyko kergimas, kokie šuniukų tėvelių titulai  ir įvertinimai. Kaina nuo 2000 iki 5000 Lt. 

„Mūsų veislynas, jei jį taip galima pavadinti, yra labai naujas. Kadangi tikrojo veislyno statusas gaunamas tuomet kai veislyne gimusi kalytė yra pasiliekama ir veisiama, kai ji susilauks šuniukų, mes įgysime LKD veislyno statusą. Ši šuniuku vada (žr. nuotraukas) buvo pirmutinė, bet jai mes ruošėmes apie metus. Kadangi turėjome tikslą į Lietuvą įvežti kuo gryniausio Japoniško, negiminingo Lietuvoje gyvenantiems šunims, kraujo. 

Taigi internete ieškojme tinkamo patino mūsų kalytei. Pirmas pretendentas, kuri mes pamatėm Poznanės 2006 m. Pasaulinėje šunų parodoje, buvo patinas iš Olandijos - 2006 m. Pasaulio Jaunimo Nugalėtojas. Tačiau vėliau pastudijavus jo kilmės dokumentus sužinojome, kad gali gimti tigrinės spalvos šuniukai, o mūsų noras yra veisti tik raudonos spalvos Akita-inu šunis. Be to jis niekada neturėjo palikuonių, nes buvo per jaunas. Taigi rizikuoti nesinorėjo. 

Kitas pretendentas, kuriuo žaviuosi iki šiol, tai į Prancūziją iš Japonijos įvežtas Kasuga Go Shirai. Po gan ilgo, įdomaus ir turiningo susirašinėjimo su jo šeimininkais, nutarėm važiuoti į Prancūziją, į Kanus. Žinoma iš pradžių dvejojome, nes kelionė labai tolima, už kergimą reikėjo sumokėti 1500 eurų, dar nežinia ar kalę tikrai pavyks apvaisinti, bet vis dėl to didelis noras nugalėjo ir birželio 24 d. leidomės į labai įspūdingą ir idomią kelionę per Alpes į Kanus. 

Po dviejų mėnesių gimė 5 nuostabūs, raudoni  šunyčiai, iš jų du patinukai ir trys kalytės. Vieną iš jų reikėjo rinktis ir pasilikti mums. Tai atlikti pažadėjo ir įvykdė p. Patrice Zeller, veisėjas pas kurį važiavome į Kanus. 

Šiuo metu mūsų namuose auga du šuniukai, tai mažylė Takeshi Go ir parduodamas pats perspektyviausias patinas Tamashii Go, jis jau dalyvavo parodoje Kauno Žiema 2008. Juos abu ketiname vežti liepos mėnesį i Stokholmą, į "World dog show 2008". Kiti du šuniukai yra likę Lietuvoje, o viena kalytė išvažiavo į Latviją.  Visi juos įsigyją šeimininkai sutiko su mūsų sąlyga vesti šunyčius į parodas, tikiuosi jie taps, ištikimais savo šeimininkų draugais ir žinoma, parodų nugalėtojais" - viliasi veisėja Miglė Savickienė.