Paulo, arba ECHO STAR‘S ANY TIME ANY WHERE, gražiausias amerikiečių akita pasaulyje,– taip dabar savo augintinį gali pristatyti norvegas Friedrichas Birkmaras, veislyno „Estava Rain“ šeimininkas.

Neseniai Danijoje vykusioje Pasaulinėje šunų parodoje Paulo buvo ne tik gražiausias tarp amerikiečių akitų, bet gražiausiųjų dešimtuke atstovavo visai 5 FCI grupei.

Jauna ar sena šunų veislė?

Amerikiečių akitos išties įspūdingos, matyt todėl parodose vis dažniau jas matome tarp nugalėtojų.

Tai jauna šunų veislė, nors jų protėvių – akita inu kilmės istorija labai sena ir garbinga.
Akita inu yra japonų šunų veislė, dar vadinama Tekančios saulės šalies pasididžiavimu.

Deja, šios veislės raidą sustabdė Antrasis pasaulinis karas. Karo metais akitas iš šeimininkų atimdavo, žudydavo ir siūdavo iš jų kailio uniformas kariams. Kas spėjo, slėpė savo augintinius, slapčia poravo su šunimis, kurie per karą buvo vertinami (vokiečių aviganiais ir kt.). Pasibaigus karui, amerikiečių kariai parsivežė iš Japonijos ne vieną dešimtį akitų, šie šunys amerikiečius iškart sužavėjo.

Savo ruožtu ir japonai susigriebė gaivinti nacionalines šunų veisles. Matagi prefektūroje buvo surasta 18 akitų, o 1948 m. įkurtas akita inu muziejus.

Japonijos kinologai laikėsi tradicinio akitų standarto, siekė, kad nuo amerikietiškų šunų jos skirtųsi svoriu, ūgiu, galvos forma, kailio spalva bei plaukų struktūra. Skirtingose planetos vietose buvo veisiami neva tos pačios veislės, bet iš tikrųjų skirtingi šunys. Virė ginčai. Augo abipusis nepasitenkinimas, o paskui viskas išsisprendė civilizuotai.

Po kelių suvažiavimų, kur dalyvavo Amerikos kinologų klubo ir Tarptautinės kinologų federacijos šalių atstovai, buvo nuspręsta patvirtinti dvi atskiras šunų veisles: akita inu (japonų šunų veislė) ir amerikiečių akita (amerikiečių šunų veislė).

Šeimos šuo

Amerikiečiai apie savo akitas sako, kad jos yra universalios: budrūs sargai, gabūs medžiotojai, ištikimi šeimos šunys, vaikų žaidimų draugai, šunų vikrumo varžybų dalyviai, parodų favoritai, „dogoterapeutai“.

Visa tai išvardiję, amerikiečiai būtinai prideda: taip bus, jeigu su akita nuolat dirbsite, užsiimsite mažo šuniuko socializacija, tapsite autoritetu, pratinsite bendrauti su kitais gyvūnais (akitos gali būti pavydžios).

Šie šunys nėra hiperaktyvūs, todėl juos galima laikyti ir bute, ir nuosavoje sodyboje, kur daug erdvės. Ir jos nėra tokios stambios, kaip iš šalies atrodo, galbūt stambumo įspūdį sustiprina purus akitų kailis – neabejotina jų puošmena. Kalių ūgis ties ketera 61-66, patinų – 66-71 centimetrai.

JAV šie šunys įeina į populiariausių šunų trisdešimtuką, kasmet šalyje įregistruojama tūkstančiai gimusių „akitukų“. Šiuo metu JAV gyvena apie 40 tūkstančių akitų.

Keletas amerikiečių akitų jau gyvena ir mūsų šalyje. Šunų parodose puikiai savo karjerą pradėjo jauna kalytė REDWITCH JUST THE TICKET, M.Taurasevičienės ir U.Tamaševičiūtės augintinė.

http://www.akitas-4-u.com/
S.Valujevos nuotr.