Baltieji šveicarų aviganiai 13

2010 gegužės 22d.

Baltųjų šveicarų aviganių veislė ir labai sena, ir labai jauna tuo pat metu. Sena, nes nuo seno Vokietijos žemėse buvo veisiami vokiečių aviganiai. Jauna, nes apie aviganius baltu kailiu plačiau sužinota tik po Pirmojo pasaulinio karo.

Šios veislės istorija dramatiška, nes savo kilmės tėvynėje jie buvo tarp pasmerktųjų. Už baltųjų aviganių išsaugojimą turėtume būti dėkingi Kanados, JAV ir kitų Europos šalių aviganių mylėtojams.

Veislės istorija prasidėjo tuomet, kai vokiečių aviganių vadose atsirado šuniukų baltu kailiu. Tais laikais viskas, kas buvo vokiškos kilmės, gaudavo aukštesnę „prabą“ – toks požiūris ypač sustiprėjo į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui. Kas nebuvo „tvarkingai vokiška“, turėjo būti pašalinta. Panašus likimas grėsė ir balto kailio vokiečių aviganiams – šuniukai negaudavo kilmės dokumentų, buvo veisiami slapta, taigi netrukus Vokietijoje jų išvis neliko. Tie, kas spėjo, su savo šeimininkais iškeliavo už Atlanto.

Tačiau praėjusio amžiaus 6-7-ajame dešimtmetyje baltakailiai aviganiai tapo labai populiarūs Jungtinėse Valstijose. Didėjant jų paklausai, vis garsiau protestavo standartinių vokiečių aviganių veisėjai. Balto kailio aviganių veisėjai buvo kaltinami įvairiomis „nuodėmėmis“, bet, nepaisant trukdžių, veislė vystėsi toliau. 

1968 m. Vokietijos ir JAV vokiečių aviganių klubų atstovams spaudžiant, Amerikos kinologų klubas (AKC) baltą aviganių kailio spalvą įtraukė į diskvalifikuojamų ydų sąrašą, todėl „baltukai“ nebegalėjo dalyvauti Amerikos Kinologų klubo organizuojamose šunų parodose. Šios veislės priešininkai net nenorėjo girdėti apie tai, kad genas, kontroliuojantis baltą kailio spalvą, yra natūralus vokiečių aviganių spalvų komponentas.

Tačiau baltųjų aviganių veisėjai nenuleido rankų ir rado išeitį. Jie siuntė savo šuniukus į Kanadą ir Europą. Be to, toliau veikė savarankiška Amerikos baltųjų aviganių asociacija, kuri rūpinosi veislės likimu, šunų veisimu ir standartu. Šunys buvo vadinami baltaisiais aviganiais, baltaisiais vokiečių aviganiais, amerikiečių ir kanadiečių aviganiais.

Baltųjų aviganių atgimimas Europoje prasidėjo nuo patino Lobo, atgabento į Šveicariją. Šioje šalyje buvo pradėta rašyti baltųjų aviganių Veislės knyga. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) šią šunų veislę įregistravo 1991 m., jai suteikė baltojo šveicarų aviganio vardą (Berger Blanc Suisse, White Swiss Shepherd, Weisser Schweizer Schaferhund).

Mūsų krašte viena iš didžiausių baltųjų šveicarų aviganių gerbėjų yra vilnietė Živilė Ročkienė, ji atsakė į http://www.bone.lt/suo/ klausimus.

– Kodėl pasirinkote baltuosius šveicarų aviganius?

– Visą gyvenimą turėjau šunų. Visi jie buvo savaip žavūs ir nepakartojami. Tačiau kelią į tikrąją kinologiją man atvėrė nuostabus Labradoro retriveris Chocolate Andy Okeanas. Su juo atradau dresūros įdomybes, šunų parodas. Deja, jis mirė nesulaukęs dvejų metų. O baltąjį aviganį pirmą kartą išvydau nuotraukoje. To užteko – supratau, kad radau svajonių šunį. Visąlaik norėjau sportiško, lengvai dresuojamo, aktyvaus augintinio.

Pradėjau domėtis ir ieškoti „baltukų“. Lietuvoje tokios veislės šunų tuo metu nebuvo, todėl paieškos vyko visoje Europoje. Praėjo nemažai laiko, kol į mūsų namus iš Vokietijos atvyko pirmoji balta aviganė Majestics Romayenne, namie vadinama Viva.

– Kaip sekėsi ją auginti?

– Su Viva daug dirbome. Ji tapo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos jaunimo čempione, Lietuvos ir Estijos čempione, o aš vis labiau norėjau dar vieno balto aviganio. Taip mūsų namuose atsirado kalytė Born to Win White Crusader, o po jos – patinukas Born to Win White Excalibur. Šiuos šunis laikau ne tik savo veislyno, bet ir baltųjų aviganių veislės pradininkais mūsų krašte.

– Pradininkai! Skamba įspūdingai...

– Mūsų namuose gimė penktoji baltųjų aviganių vada (ypatinga laikau antrąją kartą, gimusią mūsų veislyne). Šie šuniukai kažkam tapo ištikimais kompanionais, kažkam – parodų arba varžybų šunimis. Labai džiaugiuosi, kad mano veisimo šuniukai gyvena ne
tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje ir net Brazilijoje. Kai kurie iš jų puikiai pasirodo ir šunų parodose, ir paklusnumo varžybose.

– Teko girdėti, kad jūsų augintiniai filmavosi vaidybinėje juostoje?

–  Į mane kreipėsi pradedantis režisierius Marat Sargsian, jis kūrė juostą „Lernavan“. Šuo atliko ką prašytas nepriekaištingai, viskas vyko greitai ir  sklandžiai.

– Baltasis šveicarų aviganis – koks tai šuo?

– Tai temperamentingas šuo, ypatingai meilus savo šeimai, lengvai sutariantis su šeimos draugais, budrus ir atidus su svetimais. Mane žavi šio šuns universalumas. Jis gali būti ir švelni auklytė, ir audringas žaidimų draugas, ir ištvermingas palydovas kelionėje, ir budrus asmens bei turto sargybinis. Baltieji aviganiai yra ypatingai empatiški gyvūnai, jie puikiai jaučia savo šeimininko nuotaikas.

– Baltieji šveicarų aviganiai mūsų krašte...

– Džiaugiuosi, kad šie puikūs šunys populiarėja. Jau galiu suskaičiuoti 82 „baltukus“, gimusius Lietuvoje, taip pat, mano žiniomis, yra importuoti aštuoni šunys. Tačiau ne skaičiai svarbu: šie šunys pirmiausia yra žmogaus draugai ir šeimos nariai, o tik paskui parodų dalyviai ir nugalėtojai, sportininkai ar veisliniai gyvūnai.

Lietuvos baltųjų šveicarų aviganių statistika:
http://www.whiteshepherd.lt/baltieji-aviganiai-lietuvoje-2004-2009-statistika

Aurelija Staskevičienė
Ž.Ročkienės asmeninės nuotr.

(straipsnio reitingas +26)

Skaitykite komentarus 13



reklama