Kaip įsigyti veislinį šuniuką? 2

2013 liepos 10d.
Įsivaizduokite: jūsų mylima kalytė laukiasi šuniukų nuo kelių šalių čempiono, pas kurį važiavote šimtus kilometrų, domėjotės jo giminėmis ir skaičiavote, kiek kokios spalvos šuniukų gali gimti. O dabar... visas jūsų darbas „telpa“ į standartinį veisėjo gaunamą laišką: „Kiek kainuoja X veislės šuniukas? Kada galėčiau pasiimti?“. Džiugu, jei tokia žinutė parašyta bent be klaidų...

Visi supranta, kad kaina – taip pat labai svarbus aspektas, tačiau nederėtų pradėti būtent nuo jos. Nemanykite, kad šuniukus veisėjai parduoda bet kam. Papasakokite veisėjui apie save: kur gyvenate, ką veikiate, kiek laiko šuniukui galite skirti, kodėl norite būtent šios veislės. Parašykite, kam norite šuniuko – parodoms, sportui ar tiesiog kaip šeimos augintinio. Papasakokite apie savo ankstesnę šunų auginimo patirtį. Jokiu būdu nemeluokite!

Kai veisėjas jums atrašys (net neabejoju, kad taip bus, jei laiško rašymui nepagailėjote laiko ir nuoširdumo), galėsite pasiteirauti ir apie kainas. Neišsigąskite, jei kaina didelė – galima svarstyti pirkimo išsimokėtinai arba auginimo bendrasavininkystėje sąlygas. Nenusiminkite, jeigu nesulaukiate atsakymo – paskambinkite arba vėl parašykite laišką.

Gali būti, kad veisėjas norės pats jums išrinkti šuniuką (pasitikėkite juo – šis žmogus su šuniukais būna kone visą dieną). Kai kurie veisėjai neparduoda šuniuko, jeigu prieš tai neatvykstate jo pasižiūrėti į namus. Dėl visko (konkretaus mažylio, kainos, jo atsiėmimo ir pan.) galima ir reikia tartis. Įsigysite draugą bent dešimčiai metų. Nepagailėkite skirti bent kelias savaites gero veislyno paieškoms ar užsirašyti į eilę šeimininkų, laukiančių šuniukų.

Jeigu norite retos veislės šuniuko, gali būti, kad Lietuvoje jo įsigyti nepavyks. Visuomet galima atsivežti mažylį iš užsienio – Lietuvoje gyvena daug Lenkijoje ir Latvijoje gimusių šunų, daugėja importuotų iš Rusijos, Vokietijos ar net JAV. Tokiu atveju prisidės tik keli papildomi rūpesčiai – parsivežus augintinį, reikės jį priregistruoti LŠVK (Lietuvos šunų veislių knygoje). Visa kita – keli šimtai papildomų kilometrų ar bendravimas angliškai ar rusiškai tėra smulkmenos, palyginus su tuo, kad tuoj turėsite naują augintinį.

Dažnas veisėjas naujus šeimininkus pradžiugina „šuniuko kraiteliu“, kur įdeda antkaklį, pavadėlį, maisto, prie kurio šuniukas pripratęs, žaisliukų. Derėtų pradžiuginti ir veisėją – kas kiek laiko nusiųsti nuotraukas, kaip šuniukas auga, ką veikiate kartu. Kai kurie šeimininkai mano, kad jeigu nedalyvauja parodose ar varžybose, veisėjui šuniuko nuotraukos neįdomios. Anaiptol! Veisėjui bus smagu pamatyti, kaip užaugo jūsų augintinis, be to, tai, kaip atrodo jūsų šuniukas, parodys, ar veisėjas pasirinko tinkamą šunų kombinaciją kergimui.

Parengė Gabija Vyšniauskaitė


Patiko straipsnis - tuomet įvertink jį ar pakomentuok!
(straipsnio reitingas +54)

Skaitykite komentarus 2


reklama