Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis 11

2010 kovo 22d.

Yra šunų, kuriems netinka Pelenės istorija,– jie gimė su „karališkais kailinukais“. Būtent tokie yra kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai. Išvesti monarchų rūmuose, gimę teikti džiaugsmą.

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielį turėjo JAV prezidentas Ronaldas Reiganas ir aktorius Sylvesteris Stallone. Jį laiko artistės Charlotte York („Seksas ir miestas“), Jennifer L. Hewitt ir kitos garsenybės. Prie šios įžymybių kompanijos, pradedant 16 amžiumi, šliejasi monarchų spanieliai...

Kilmingųjų šunys

Pirmosios žinios apie nedidelius medžioklinius britų spanielius mus pasiekė iš 13-14 amžiaus. Kadangi medžioklė buvo didikų užsiėmimas, šuneliai gyveno ir buvo auklėjami aristokratiškoje aplinkoje.

Aristokratų rūmus mažieji spanieliai galutinai okupavo 16 amžiuje – jais susidomėjo pati karališkoji šeima.

Karalius Henrikas VIII Тiudoras (1509-1547), garsus tironas, be savo spanielių nežengdavo nė žingsnio. Kai karalystę valdė jo dukra Elžbieta I, žaisliniai spanieliai  gavo kambarinių šunyčių statusą. Jie ne tik linksmino rūmų damas, bet liudijo kilmę ir pasiturimą gyvenimą (šuniukai buvo brangūs).

Monarchų Karolio I (1600-1649) ir Karolio II (1630-1685) valdymo laikai – spanielių šlovės metas. Tais laikais rūmų durys būdavo atlapotos, kad linksmi šunyčiai galėtų siausti kur panorėję. „Toy spanielius sukūrė karaliai“,– pagarbiai aiškino dvariškiai.

Tuo metu toy spanieliai buvo juodi ir rausvi, tai pagrindinė, senoji, jų kailio spalva.
Trispalviai atsirado daug vėliau, sukergus toy spanielius su rausvai baltu italų spanieliu ir juodai baltu olandų spanieliu.

blenheim spalvos atsiradimą turime būti dėkingi Vinstono Čerčilio ir princesės Dianos Spenser giminaičiui Džonui Čerčiliui I Malboro hercogui (1665-1722), kuriam karalienė padovanojo pilį.

Šią pilį hercogas pavadino „Blenheim hause“, ten veisė toy spanielius ir išvedė šuniukus su tipiškomis kaštono spalvos dėmėmis baltame kailio fone, tokią kailio spalvą imta vadinti blenheim. Minėti spanieliai buvo stambesni, tvirtesnio kūno sudėjimo. Nenuostabu, nes Dž.Čerčilis buvo karininkas, vertino spartietišką gyvenimo būdą, jo šuniukai lakstė paskui žirgus, vyko su šeimininku į žygius.

Bittė

Budos bučinys

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai turi išskirtinį bruožą – Budos bučinį viršugalvyje. Pasak legendos, ši rombiška baltymė su 18 mm rausva dėme atsirado ant hercogienės Saros kalytės šuniukų galvyčių. Hercogienė su nerimu laukė žinių iš vyro, kuris kovėsi mūšyje. Ant kelių ji laikė šuningą spanielių kalytę ir vis glostė jos viršugalvį. Gimus šuniukams, ant visų kaktyčių švietė hercogienės pirštų atspaudas. Kiti tvirtina, jog kavalieriaus šunyčius pabučiavo Rytų dievybė – palaimino Buda.

Karališkos „skyrybos“

Ilgą laiką vadinti žaisliniais (toy) spanieliais, XIX a. pabaigoje jie gavo karališką vardą. Monarcho Edvardo VII (1841-1910) įsakymu, šuniukai pavadinti karaliaus Karolio spanieliais.

Įliejus pekinų, mopsų kraujo, vis madingesni darėsi šuniukai buku plokščiu snukučiu, o senieji karaliaus Karolio spanieliai ėmė nykti. Tuo labai susirūpino amerikietis šunų mylėtojas Roswellas Elridge.

1926 m. Cruft‘s šunų parodos kataloge jis įdėjo tokio turinio skelbimą: „Senojo tipo toy spanieliams (kalytei ir patinui), pasirodžiusiems parodoje, įteiksime 25 svarų prizą“. Šią „propagandą“ kinologas varė 5 metus, kantriai ir užsispyręs organizavo atskirą ringą senojo tipo spanieliams.

Cruft‘s kataloge net publikavo Landsyro paveikslą, kuriame puikavosi senasis toy spanielis. Ir reikalai pajudėjo, keletą metų iš eilės 25 svarų prizą pelnydavo spanieliukas Ann's Son. Pagal jį 1928 m. buvo sudarytas kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių standartas. Ir neskausmingai įvyko dviejų toy spanielių grupių „skyrybos“, šiuo metu tai dvi savarankiškos šunų veislės.

Kavalierius nuo karaliaus Karolio spanielių labiausiai skiriasi galvos forma: smegeninė dalis beveik plokščia, pakaktys nuolaidesnis ir ilgesnis, snukis siauresnis, bet ne smailus. O karaliaus Karolio spanielių snukis riestas, bukas, trumpiau tariant,  suplotas.

1945 m. Anglijos kinologų klubas patvirtino kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių standartą ir vardą, o dar po 20 metų jie buvo užregistruoti Tarptautinėje kinologų federacijoje (Nr. 136 b, Cavalier King Charles spaniel, arba CCS).

Nauja sena veislė

Nauja sena spanielių veislė gavo papildomą žodelį: kavalierius. Šiame žodyje nereikia ieškoti kokių nors dviprasmybių, verčiau pasiremkime istoriniais faktais.

Vykstant Antrajam pilietiniam karui tarp karaliaus ir parlamento (prieš O.Kromvelį, 1599-1658), kavalieriais buvo vadinami visi Karolio I šalininkai. Šis žodis reiškė ištikimybę, absoliutų atsidavimą, tikrą bičiulystę. Ar ne toks ir yra mažasis spanielis? Be viso kito, jis protingas, meilus, visada jaunatviškas ir žvalus. Ir dar, jis nekaprizingas kaip kiti dekoratyviniai šuniukai.

Nors mažo ūgio, bet ištvermingas, stiprus. Neišrankus gyvenimo sąlygoms, moka prisitaikyti prie žmonių ir aplinkybių. Neisteriškas, netriukšmingas – auklėtas aristokratų aplinkoje.

Apie šių šunų ištikimybę sklando legendos, gražiausia – Škotijos karalienės Marijos Stiuart ir jos augintinio legenda.

Маrija Stiuart paskutinius savo gyvenimo metus praleido įkalinta. Vienintelis, matęs karalienės neviltį ir skausmą, buvo ištikimasis spanielis. 1587 m. karalienei įvykdė mirties bausmę. Ant ešafoto, pasislėpęs tarp apsiausto klosčių, pasmerktąją lydėjo kavalierius. Paskutinis jos bičiulis. Po egzekucijos šunelį priglaudė karalienės freilinos, bet jis nieko neėdė ir nugaišo iš ilgesio.

Bittė, arba gerumo įsikūnijimas

Mūsų krašte mažieji kavalieriai žengia pirmuosius žingsnius. Svečiuojamės vilniečių Audros ir Arturo Žukauskų namuose, kur mus linksmai pasitinka Darling Sylena, arba Bittė.
Į klausimus atsako A. ir A.Žukauskai.

Kodėl iki šiol Lietuvoje nebuvo kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių?

Kai prieš 14 metų vieni iš pirmųjų į Lietuvą atvežėme auksaspalvius retriverius, daug kas gūžčiojo pečiais – visiems reikėjo gero sargo, didelio, agresyvaus šuns. Bet pavyko išpopuliarinti auksaspalvius retriverius.

Laikui bėgant, keitėsi šunų mylėtojų požiūris. Dabar žmonėms reikia draugiško, ištikimo, neagresyvaus, linksmo šeimos augintinio. Mažesni šuniukai ėmė populiarėti. Natūralu, kad šis procesas nėra greitas – nepriklausomai kinologijai tėra 20 metų, žmonių supratimas, kokių norėtų šuniukų, kinta. Atėjo laikas ir šiai nuostabiai veislei – kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams.

Ar kavalieriaus pasirinkimas reiškia, kad jums norėjosi kažko neįprasto?

Kiekvieno šuns atsiradimas namuose yra įvykis, o naujos veislės šuns – neeilinis  įvykis, skatinantis judėti pirmyn.

Seniai norėjome mažo šuns, taigi iš pradžių juokais, o po to rimtai  pradėjome domėtis. Ir kai mūsų bičiulis, tarptautinis teisėjas, visai nežinodamas apie tokius ketinimus, nepaprastai gražiai atsiliepė apie šią veislę, paminėdamas vienintelį trūkumą: mažas, supratome – pagaliau radom!

Kuo stebina kavalieriai?

Kavalieriai yra fantastiški, jie gali ir visą dieną  ramiai snausti ant foteliuko, ir keliauti su jumis po pasaulį, ir sėkmingai dalyvauti Agility varžybose.

Lengvai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, tačiau, atsiradus menkiausiai galimybei, pabrėžia kilmingą prigimtį: jeigu ant didelės lovos gulės maža pagalvėlė, kavalierius būtinai ant jos susirangys...

Šie šunys nereikalauja specialios priežiūros, jų ilgi plaukai nekerpami, tik reikia iššukuoti ir retkarčiais išmaudyti. Tai universalūs ir ištikimi augintiniai, idealiai tinkantys ir vaikams, ir garbaus amžiaus žmonėms.

Ar sutaria su didesniais už save šunimis?

Jie yra draugiški, sutaria su visais naminiais gyvūnėliais. Mūsų retriverės Bittutę priėmė nuostabos ir meilės kupinomis akimis. Kai esame užsiėmę ir ji negali prisiglausti prie mūsų, laiminga snaudžia retriverėms ant uodegų.

LT nugalėtojas 2010, Bittės pasirodymas jaunų šunų Best'e

Kaip Bittei sekasi parodose?

Bittė dar visai jauna (14 mėn.). Ji yra Lietuvos jaunimo čempionė. Praėjusį savaitgalį  laimėjo vieną didžiausių savo titulų  – „Lietuvos jaunimo nugalėtoja“.
Tikimės, kad Bittės laimėjimai dar ateityje. Pagrindinis malonumas ir satisfakcija – veislinis darbas, tad viskas dar prieš akis.

Aurelija Staskevičienė
Arturo Žukausko nuotr.
http://www.herkus.lt/

(straipsnio reitingas +29)

Skaitykite komentarus 11



reklama