Prancūzija pasaulio kinologijos žemėlapyje žinoma kaip medžioklinių šunų veislių gimtinė. Tačiau šioje šalyje išveista nemažai aviganių, vienas tokių – briaras, arba prancūzų bandšunis...

Gimė Brie provincijoje, sūrių šalyje

Briaras, arba Le Berger de Brie, žinomas nuo XII amžiaus. Šios veislės šunys ganė avis ir galvijus, saugojo ūkius, o karo metais tarnavo armijoje: nešiojo kuprines su pirmosios pagalbos reikmenimis, šaudmenimis.

Veislė pavadinta Prancūzijos Brie provincijos, kur ji atsirado, vardu. Tai provincija, kur atsirado ir gardusis brie sūris.

Briarai oficialiai pripažinti 1897 metais. Tarptautinė kinologų federacija veislės standartą patvirtino 1964-aisiais, tačiau ir dabar šunų parodose šios veislės šunų nėra daug.

Būti briaru reiškia būti ištikimam

Tai atsitiko senais laikais: briarui matant, buvo nužudytas jo šeimininkas. Šuo įsidėmėjo žudiką ir ėmė jį persekioti. Persekiojo taip įnirtingai, kad apie tai išgirdo šalies karalius ir įsakė sučiupti žmogžudį bei jį persekiojusį šunį. Kai karaliaus įsakymas buvo įvykdytas, nusikaltėliui buvo liepta grumtis su briaru. Šuo įveikė žudiką, o pagal viduramžių papročius tai buvo įrodymas, jog tas žmogus išties įvykdė sunkų nusikaltimą.

Išgirdus tokią istoriją, kyla klausimas: ar briaras pajėgus įveikti žmogų? Na, žmogų gal ir ne, bet kitą gyvūną įveikti jis pajėgus. Tai stiprus ir labai vikrus šuo, kai tuo tarpu kiti stambūs šunys nelabai vikrūs. Be to, gausus briaro kailis neleidžia priešininkui (žvėriui ar šuniui) pasiekti jo odos.

Briaro „nenusipirksi“

Briaras yra šeimai atsidavęs šuo. Jis ne tik ištikimas, bet ir patikimas. Išmintingai auklėtas briaras yra valdomas, klusnus, tačiau tuo reikia rūpintis nuo pirmųjų šuniuko gyvenimo dienų.

Iš kitų šunų jis išsiskiria savo išvaizda – nerūpestingas hipis! Ant akių užkritusios plaukų sruogos. Atsaini, laisva povyza. Ir nors akių žvilgsnį slepia plaukai, briaras jus mato kuo puikiausiai. Portretą įrėmina didelės, aukštai išaugusios ausys.
Briaro kailis sausokas, panašus į žmogaus plaukus. Plaukai greit išdžiūva ir, šuniui pasipurčius, pabėgiojus, savaime išsivalo. Jam nebūdingas specifinis šuns kvapas.

Kitas išskirtinumas – pridėtiniai užpakalinių kojų pirštai, kuriais remdamiesi briarai gali bėgti galvijų nugaromis, perrėžti vilko papilvę, jeigu šis pargriautų.

Šios veislės šunys noriai mokosi, tačiau mokslais juos reikia sudominti. Gardžiais kąsniukais ar paprastais žaislais briarų „nenupirksi“. Jiems reikia tokių šunų žaislų, kurie lavintų protinius gebėjimus bei vikrumą. Briarai aklai nevykdo komandų, nes yra protingi ir savarankiški šunys.

Jeigu šeimoje yra sportiško jaunimo, briaras bus nepaprastai laimingas, nes galės lakstyti paskui dviratį, bėgioti krosą. Jis laimingas su žmonėmis, kurie džiaugiasi kiekviena gyvenimo diena.

O kaip atrodo laimingas briaras? Laimingas briaras panašus į vėtrą.