Retų veislių šunys: burbuliai 1

2014 rugpjūčio 18d.
Olandijoje juos vadina bullenbijter, o išvertus į lietuvių kalbą reikėtų sakyti būrų buliai, arba burbuliai. Tarp daugelio šunų veislių jie tebėra retenybė...

Karo šunys

Nors burbuliai išvesti labai seniai, pasaulyje jų nėra daug. Panašūs į dabartinius burbulius šunys pateko į Afriką kartu su olandų bei vokiečių fermeriais ir buvo pavadinti afrikiečių genties – būrų vardu. Viduramžiais Olandijoje juos dar vadino bullen arba beren beiser‘iais (bulių ir lokių šunimis).

Burbuliai priklauso molosų šeimai – kokia šių šunų paskirtis? Senovėje tokie šunys gana dažnai buvo naudojami karo žygiuose, nuo Antikos laikų Europoje būta tokių šunų. Jie segėjo šuniškus šarvus, stambų kaklą juosė dygieji antkakliai. Drauge su armija jie traukė užkariauti naujų žemių. Kariaunos priekyje lekiantis stambių šunų pulkas kėlė paniką ir vertė priešą trauktis. Tokie buvo burbulių protėviai.

Europoje aprimus karams, uždraudus bulių ir šunų kautynes, miškuose sumažėjus laukinių žvėrių, molosų šeima smarkiai praretėjo, tačiau burbulių veislės šunys išliko Pietų Afrikoje.

Dauguma šių šunų ir tada, ir dabar tebegyvena dideliuose ūkiuose, ten tebesargauja, yra žmonių kompanionai. Prieš keletą dešimtmečių Pietų Afrikos respublikos burbulių veislės gerbėjai surašė šimtus šios veislės šunų, iš 900 surašytųjų specialistai aukščiausiais balais įvertino tik 72 šunis ir rekomendavo juos veisti. 1983 m. buvo parengtas ir patvirtintas burbulių veislės standartas, laukiama, kada Tarptautinė kinologų federacija jį patvirtins.

Kokiomis savybėmis pasižymi burbuliai?

Fizinė ištvermė, tvirtas charakteris, gera sveikata, sargumas – tai tik dalis burbulių savybių. Pasak šių šunų gerbėjų, burbuliai gali ištverti daug ką ir išgyventi sunkiomis sąlygomis. Jie daug kuo panašūs į bulmastifus, bet yra judresni, greitesni, savotiškai grakštūs.

Burbulių ūgis ties ketera – 60-70 centimetrų. Kailis trumpas, gali būti rusvos, gelsvų pelenų, smėlio arba rausvos spalvos. Išskirtinė puošmena – juoda snukio kaukė.

Jie ilgaamžiai, išgyvena 12-15 metų, kas nebūdinga didelių šunų veislių atstovams. Įdomus faktas:  seniau Afrikoje nebuvo nei veterinarinių vaistų, nei veterinarijos specialistų, kurie išmanytų gyvūnų ligas. Silpni, turintys ydų šunys paprasčiausiai neišgyvendavo, todėl buvo veisiami tik patys sveikiausi gyvūnai.
Tačiau šie šunys – ne kiekvienam. Burbulio šeimininkas turi būti patyręs šunų augintojas, sportiškas, valingas ir tvirtas žmogus. Toks, kuris mokėtų tinkamai socializuoti ir auklėti mažąjį „burbuliuką“ nuo pirmųjų gyvenimo dienų, neperlenkdamas lazdos, neskatindamas gyvūno agresijos ar perdėto sargumo.
Burbuliai instinktyviai jaučia žmogaus emocinę būseną, patys gali priimti sprendimus. Tai protingi, bebaimiai sargai, patikimi ir ištikimi žmogaus gyvenimo palydovai.


Nuotr. iš Pinterest.com
Patiko straipsnis? Tuomet įvertink jį ar pakomentuok!



(straipsnio reitingas +14)

Skaitykite komentarus 1


reklama