Samojedai, arba Šiaurės šunys, yra vieni iš seniausių grynakraujų šunų. Jie priskiriami primityviųjų šunų grupei. Į samojedų raidą selekcininkai nesikišo. Šie šunys – gamtos grynuoliai...

Šunys ir žmonės – kelyje

Samojedų vardo kilmė iš pirmo žvilgsnio atrodo aiški: šunys pavadinti vienos iš šiaurės tautų vardu. Rusijos šiaurėje nuo seno gyveno klajoklių samodų tautelės: nencai, encai, nganasanai ir selkupai. Atėjus žiemai, jie traukdavo į pietus. Orams atšilus, grįždavo į šiaurę. Su manta, elnių bandomis ir savo šunimis.

Nuolat kelyje. Gana ilgai nencus vadino samojedais. Šis paniekinamai skambantis pavadinimas atsirado iškraipius žodį saamod. Pavadinimas samoja rusų kalboje gali būti iššifruotas kaip samo- (само – pats save) + ėd (ед ėdantis). Dėl šios įžeidžiamos šifruotės tautos pavadinimas samojedai pakeistas į nencai.

Samojedų tauta vertėsi medžiokle ir žvejyba. Kad išgyventų atšiauriame krašte, ėmėsi ir elnininkystės. Elnių bandas prižiūrėjo naminiai šunys. Šunys nakvodavo šeimininkų čiumuose (kilnojamas būstas – kūgiškas karčių statinys, apdengtas elnių kailiais), šildydavo žmones ir saugodavo vaikus. Nencų moterys net išmaitindavo šuniukus savo pienu, jeigu samojedų kalytė nugaišdavo ar neturėdavo pieno.

Po samojedą – kiekvienam

Iki šiol neaišku, iš kur šiauriečiai įsigijo į laikas panašių šunų. Panašūs į samojedus šunys prieš daug metų iki Kristui gimstant, iš Irano teritorijos su savo šeimininkais judėjo per Mongoliją į šiaurę. Įsikūrė Archangelsko, Uralo, Jenisiejaus regione. Rusvi, juodi, balti, panašūs į špicus. Sklando ir kita samojedų šunų kilmės versija – galbūt jie yra prisijaukintų poliarinių vilkų palikuonys.

Seniau juos vadino Arktikos špicais, nencų laikomis, besišypsančiais šunimis. Vėliau atsirado ir bjelkier vardas.

Šiaurėje kone kiekvienas šeimos narys turėjo savo šunį. Mylėjo ir saugojo samojedus, užtat išvilioti keletą šunų ir išvežti į Didžiąją Britaniją buvo sunki užduotis. Tai pavyko tik 1889-aisiais. Šunys pateko į karališką šeimą. Išvažiuodami Šiaurės tyrinėtojai pasiėmė kelis šunis su savimi, pavadindami juos samojedais šios genties žmonių garbei.

Samojedai ir didieji atradimai

Istoriniai samojedų žygdarbiai minimi drauge su didžiaisiais geografų atradimais. Arkties tyrinėtojas norvegas Fritjofas Nansenas, 1893 m. išsiruošęs į Šiaurės ašigalį, vyko su samojedais. Šunys parodė geležinę ištvermę. Tačiau nemokėjo plaukti, nemažai kinkinių šunų žuvo ledo properšose. 1911 m. Roaldas Amundsenas su 28 samojedais pasiekė Pietų ašigalį – samojedė Etah pirmoji įžengė į Pietų ašigalį.

Po istorinių kelionių samojedų populiarumas šoktelėjo. Po vienos iš ekspedicijų samojedas Buck buvo įkurdintas Sidnėjaus zoologijos sode, iš kurio jį išgelbėjo ir parsivežė į Didžiąją Britaniją ponia Clara Kilburn-Scott.

1900 m. samojedai startavo šunų parodose. Kūrėsi veislės mėgėjų klubai. Pirmuoju Didžiosios Britanijos samojedų mėgėjų asociacijos prezidentu tapo Frederikas Jacksonas, nukeliavęs su samojedais į Prano Juozapo žemę.

Darbštūs iš prigimties

Samojedo charakteryje dominuoja vaikiškas naivumas ir gyvenimo džiaugsmas, būdingas Šiaurės tautoms. Tai savarankiškas šuo. Jo charakteris susiformavo dirbant ir nuolat būnant su žmonėmis.

Dažniausiai samojedų prireikdavo tramdant ir prižiūrint laukinius elnius. Nencai retai kinkė šiuos šunis į roges, jie kinkydavo prijaukintus elnius, o samojedų pareiga buvo prižiūrėti elnius. Kai šeimininkas su lasu gaudydavo laukinius elnius, pančiodavo ir vydavo į aptvarus, didžiausias darbas laukė samojedų. Jie privalėjo akylai stebėti žmogaus veiksmus. Jei lasas prašvilpė pro šalį ir nepataikė ant elnio ragų, šis paspruks. Jam kelią turi užkirsti samojedas. Gudriai manipuliuodamas, turi atvaryti laukinį elnią arčiau žmogaus.

Baltijos šalių samojedai

„Baltasis angelas“, o estiškai Lumeingel, taip vadinasi Katrinos ir Marguso Oinitsų samojedų veislynas. Jie įsikūrę Talino priemiestyje. Šio veislyno samojedė rugpjūčio mėn. Druskininkuose vykusioje tarptautinėje šunų parodoje tapo geriausia veislės atstove.

Pasak Oinitsų, Estijoje yra apie 150 samojedų. Jiedu jau išaugino 2 samojedų šuniukų vadas (veislynui 4 metai). Šunys yra medicinos seselės ir jos vyro policininko hobis. „Ieškojome patikimo ir švelnaus šuns trims mūsų dukroms. Samojedai nenuvylė, užtat dabar laikome 3 samojedus. Visi gyvena lauke“,– sakė M. Oinitsas. Į klausimą, ar žiemą samojedai prašosi į vidų, atsakė: „Tik kai spaudžia minus 30 laipsnių šaltukas. Bet jie ne šalčio, o drėgmės nemėgsta. Saulėtą speiguotą dieną samojedų snukiai švyti iš laimės“.

Latvijoje samojedų mažiau nei Estijoje. Ramonos Karklinos samojedų veislynas „Kenventaki“ skaičiuoja septintuosius metus. Du dešimtmečius veisusi amerikiečių kokerspanielius, veisėja dabar augina 2 samojedų patinus ir 4 kalytes. Su savo augintiniais ne kartą lankėsi mūsų šalies šunų parodose.

Lietuvoje samojedai gyvena daugiau kaip dešimtmetis, aktyviau juos veisia 3 veislynai.

18 klausimų ir atsakymų

• Kam tinka samojedas?
  Samojedas tinka visiems, bet geriau, kai jį įsigyja šunų auginimo patirtį turintis ir mėgstantis krapštytis su šuns kailiu žmogus.
  
  
• Kokių spalvų būna kailis?
  Tik baltas. Plaukų galiukai gali turėti nežymų biskvito atspalvį.
  
  
• Ar sunku prižiūrėti kailį?
  Jokio vargo. Prilipęs purvas išdžiūva ir nubyra. Šuo savaime tampa švarus. Pakanka išmaudyti porąkart per metus (jei vedamas į parodas, maudyti tiek, kiek reikia). Svarbiausia kasdien šukuoti, neleisti įsimesti kaltūnams. Kas antrą dieną patartina nuplauti šuns apyvarpę, kad kailis negelstų ir neliktų šlapimo kvapo. Kalytėms tai neaktualu, bet reikia atkreipti dėmesį, ar išsituštinus neliko ant balto kailio išmatų.
  
  
• Kaip paruošti kailį parodai?
  Kirpti nereikia. Tik iškarpyti tarpupirščių plaukus (šuniui patogiau remtis letena), padailinti, kad gražiau atrodytų meškino letena. Jei samojedas išsišėręs arba kailis prastokas, galima specialia pudra įtrinti pavilnę ir iškedenti. Šukuoti su specialiais šepečiais ir šukomis. Pagrindinį dėmesį skirti apykaklės formavimui, „liūto“ galvai. Iššukuoti kojų „pentinus“ ir išryškinti juos. Šukuojant šuns užpakalį, pirma šukuoti prieš plauką, vėliau lengvai priglausti plaukus (suteikia apvalumo). Taip pat šukuoti šonus ir krūtinę. Kojų plaukus pašukuoti šiek tiek į viršų.
  
  
• Samojedų kailio unikalumas...
  Neturi specifinio kvapo. Neperšlampa. Drėgmė laikosi paviršiuje. Iš jo vilnos galima megzti mezginius, kurie malšina sąnarių ir raumenų skausmus.
  
  
• Kuo skiriasi nuo kitų šunų?
  Samojedas – gaujos šuo. Negali ir nenori būti vienas. Gauja – jo šeima. Trokšta su ja bendrauti. Suaugęs samojedas pasižymi 7-8 metų vaiko protiniais sugebėjimais. Žmogui nereikia šūkauti ir ieškoti samojedo, jis nuolat sukiojasi greta šeimininko ir jį stebi.
  
  
• Ar užsispyręs kaip „šiaurietis“?
  Nekvailas ir neužsispyręs. Visais atvejais stengiasi suprasti, ko iš jo nori žmogus. Spręskite patys: ar ne gudrus šis šuo, jei sugeba pašokdinti savo šeimininką? Protingiausių šunų dešimtuke gal jo ir nerasite, nes paprastai kinkinių šunys į šiuos tyrimus neįtraukiami. Tai natūrali, o ne dirbtinai suformuota šunų veislė. Turi savo „nuomonę“ – tai proto požymis.
  
  
• Kiek metų išgyvena? 12-15 m.
  
  
• Kokie dydžio ir svorio?
  Patinai – 60 cm aukščio ties gogu, sveria 27-30 kg. Kalės – 56 cm, 25 kg.
  
  
• Ar ištveria karštį?
  Kailis „veikia“ kaip termosas – žiemą šildo, o vasarą saugo nuo karščio. Karštomis dienomis vis dėlto nereikėtų smarkiai vaikyti.
  
  
• Kaip elgiasi su vaikais?
  Puikiai. Samojedų protėviai nencėms padėjo auginti vaikus. Kantrūs ir žaismingi su vaikais.
  
  
• Ar sutaria su kitais gyvūnais?
  Su šunimis sutaria, nes jie gaujos gyvūnai. Su katėmis, jeigu jos namų katės, gaujos narės, taip pat susidraugauja. Kitus žvėrelius gali aploti, pavaikyti. Į peštynes nesivelia, apsiginti sugeba.
  
  
• Ar įmanoma dresuoti?
  Taip, jei sudominsite komandomis, nespausite. Per žaidimus išmoksta daugiau nei kaldamas. Nekenčia rutinos ir kartojimo.
  
  
• Jeigu laikyčiau voljere arba prie būdos...
  Samojedas nebus laimingas nei voljere, nei pririštas prie būdos. Jis yra šeimos šuo, nuo amžių gyveno kartu su žmogumi.
  
  
• Ar galėtų sargauti?
  Sargauti galėtų, bet yra švelnus ir inteligentiškas. Apsaugai netinka. Loja, bet nekanda.
  
  
• Įmanoma su juo medžioti?
  Galima. Šiaurėje su juo medžiojo vilkus ir kt. didelius žvėris. Jis gali pagauti bet ką, pradedant pelyte ir baigiant skrendančiu paukščiu. Žvėrys pernelyg arti prisileidžia baltą šunį, jam lengva nustverti grobį.
  
  
• Kokia jų sveikata?
  Samojedai stiprūs ir sveiki iš prigimties. Primityvieji šunys – žmogus į jų raidą nesikišo ir sveikatos nesugadino. Pasitaiko displazijos atvejų.
  
  
• Kokie garsiausi pasaulio samojedai?
  Kaifas ir Suggen, keliautojo Fridtjofo Nanseno, atradusio Šiaurės ašigalį, samojedai. Etah, keliautojo Roaldo Amundseno, atradusio Pietų ašigalį, samojedė. Dvylika Don Dunkano samojedų, 2007 m. dalyvavusių Aliaskos Iditarod lenktynėse ir įveikusių 1850 km trasą iš Ankoridžo į Nome.
  
  Aurelija Staskevičienė
  Svetlanos Valujevos ir Irena Kofman nuotr.