Bulmastifai buvo išveisti Anglijoje kryžminant mastifus su buldogais. Jie buvo apmokyti saugoti miškus nuo brakonierių. Tuo metu Anglijoje už brakonieriavimą buvo taikoma net mirties bausmė, taigi šie šunys atliko labai didelį ir svarbų darbą. Bulmastifai parversdavo brakonierių ant žemės ir visu savo svoriu jį užgulę laikydavo, bet nesužeisdavo. Savo gimtinėje būdami labai populiarūs užkariavo ir lietuvaičių simpatijas.

„Bulmastifais susidomėjau prieš keturis metus po tragiško nutikimo kalytei Kimai. Visas mano gyvenimas sukosi tarp šuniukų, tad praradus draugą, su šeima pajutom tuštumą ir ją užpildė - bulmastifas. Besę įsigijome Telšiuose, veislyne – "Tylusis Angelas". Mes kartu jau keturis metus

Savo veislyną įregistravom 2007-ųjų metų gegužę, pavadinimu – "Miško Šešėlis". Bulmastifai man dabar visas gyvenimas, aš negaliu be jų, jie be manęs. Mintis vadai subrendo stebint savo bulmastifę Besę. Jos prigimtis atsiskleidė visai netikėtai, kai miške žaisdama iš pasalų nubloškė mane ant žemės, (jų protėviai taip sulaikydavo brokonierius). 

Pradėjau atidžiau stebėti jos elgesį ir leisti jai atsiverti. Gražu žiūrėti kaip ji puikiai orientuojasi miške, į jos greitą reakciją, ko niekada negalėjau įsivaizduoti, nors ir buvau skaitęs knygose. Juk mūsų laikais veislės stipriai nuklydo nuo savo prigimtinės paskirties. Tada nusprendžiau perduoti mamos gerąsias savybes jos šuniukams. 

Praėjusių metų liepos 15d. Besė atsivedė 13-a šuniukų ir didelių mūsų pastangų dėka jie visi išgyveno. Dabar turiu dvi kalytes. Kiekvieną sekmadienį su dviem broliais, su kuriais artimai palaikom ryšį, dūkstam Bubių miške, stengiamės, kad jie jaustųsi savo terpėje“, - atvirauja veislyno Miško Šešėlis savininkas Gintas Hokas. 

Bulmastifai priskiriami prie molosinių šunų, tai – anglų tarnybinis šuo išveistas kovai su brokonieriais, pasakoja ponas Gintas. Šie šunys pasižymi savo ištverme, stabilia psichika, jie visada pasitikintys savimi, puikiai sutaria su vaikais. Bulmastifai namuose ramūs neužima daug vietos, bet lauke aktyvūs. Tai mažai lojantis šuo, loja tik tada kai nori atkreipti į save dėmesį ir žinoma tada, kai mato svetimą žmogų. Savo garsiu, langus drebinančiu lojimu, perspėja nepažįstamąjį. 

Bulmastifas nepuola iš karto aiškintis dantimis, būsite ramiai pristumtas prie sienos, o jei jūs ne kartą matytas geras šeimininko draugas, šuo džiaugsis jus matydamas. 

„Bulmastifai moka pavergti savo meilumu, tad neretas šeimininkas turi namuose lepūnėlį. Tačiau nesusidarykit klaidingos nuomonės, - koks jis švelnus šeimininkui, priešingas bus jums, jų kraujyje yra nepasitikėjimas svetimais. Apie gerąsias bulmastifų savybes būtų galima kalbėti daug, bet ne viskas priklauso nuo šuns. Šeimininkas dažnai suformuoja šuns būdą pagal save, todėl bulmastifo savybės priklauso nuo to kokį gyvenimą gyvena jo šeimininkas“, - teigia veisėjas.

Paklaustas apie pirmąjį šios veislės šunų pasirodymą Lietuvoje G. Hokas sako: „Neturiu tikslių duomenų kada bulmastifai pasirodė Lietuvoje, vieną aišku, jog ne anksčiau nei prieš keturiolika metų. Faktas tas, kad ši veislė greitai paplito ir šiuo metu yra įregistruoti keturi man žinomi veislynai.“

Veisėjas pabrėžia, jog perkant bulmastifą visų pirma reikia atkreipti dėmesį į jo tėvus. Pasidomėti kiek jie yra paveldėję gerų savybių ir kiek atitinka standartą. Bulmastifas turi buti tvirto sudėjimo raumeningas, juoda „kaukė“ ir tamsios ausys yra privalumas. Gali būti nedidelė perkanda, akytės turėtų būti kuo rudesnės, tamsios. 

Bulmastifai būna trijų atspalvių: smėlio, rusvo ir tigrinis. Balta spalva - minusas. „Sunku iš daug šuniukų išrinkti potencialų parodų nugalėtoją, bet kad ir kokį pasirinkimą padarytumėt, jūs įsigysite gerą draugą“, - patikina ponas Gintas.

Šis šuo labai prisitaiko prie šeimininko, - jei jūs mažai vaikštote lauke tai ir jūsų šuo bus vangus, daug gulės ir bus patenkintas šeimininko būvimu šalia, jei jums patinka ilgi pasivaikščiojimai, mėgstate gamtą - tai jūsų šuo bus atletiškas, energingas. Veislyno savininkas G. Hokas bulmastifą rekomenduoja tiems žmonėms, kurie mėgsta gamtą, ilgus pasivaikščiojimus. 

„Jums reikia pamatyti bulmastifą miške, - jis, kaip žaibas lekia per krūmynus, o nuvirtusius medžius peršoka akimirksniu. Bulmastifas miške atsiveria visu gražumu. Antroji jo silpnybė – vaikai, bene daugiausiai laiko namuose šuo praleidžia su vaikais. Jis  geriausias jų žaislas ir draugas, kartais stebiuosi kiek kantrybes jis turi“ - apie savo veisiamus šunis sako ponas Gintas.

Bulmastifas jokiu būdu neturėtų papulti į blogas rankas, tų kurie nori pjudyti, mėgsta prievartą. Veisėjo teigimu kiekvienas veisėjas turi pasidomėti kas įsigyja šuniuką, nes netinkamai išauklėto, sužvėrėjusio bulmastifo, nesuvaldys net pats jo šeimininkas. Bulmastifui reikia tvirto žodžio, bet jokiu būdu ne rimbo, kartą sumušus bulmastifą – jūs visam laikui prarasite jo pasitikėjimą.

Pasak, G. Hoko bulmastifas į kitus augintinius žiūri įtariai, bet pakenčia jų draugiją jei tik kitas jam nerodo priešiškumo. Kitu atveju –  bus nubaustas bulmastifo, nors pats niekada nebus peštynių iniciatoriumi, kas bebūtų ar katinas, ar kitas šuo, bulmastifas save laiko pirmuoju prie šeimininko.

Šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti bulmastifą nuo 1800 lt. iki 4000 lt., gal net ir daugiau, priklausomai nuo to kiek tėvai turi titulų, iš kokių šalių jie parvežti. Garsesni, išsikovoją vardą tarp veisėjų, veislynai parduoda brangiau, mažesni ir mažiau žinomi veislynai  - parduoda pigiau.