Šiba inu šunys 1

2014 rugsėjo 18d.
Stačios ausys, lapės snukutis, katino manieros. Kas jis? Jo vardas skamba paslaptingai: šiba inu...

Kitoks – tai koks?

Pradėdami pokalbį apie šunų veislę, žmonės dažniausia nurodo šalį, kur ši veislė atsirado. Paskui – šuns paskirtį, kitas įdomybes. Bet pabandykime pradėti pokalbį kažkaip kitaip. Juo labiau, kad šis šuo – kitoks.

Tai šuo, kuris netelpa į standartinio šuns rėmus Tai šuo, kuris suteikia žmogui garbę būti jo šeimininku. Tai šuo, kuris net loti nemėgsta, užtat moka pamėgdžioti papūgas, beždžiones.

Jei dauguma šunų medžioklėje pasitelkia arba uoslę, arba regą, tai šiba inu – ir regą, ir klausą. Jie ilgaamžiai. Nelinkę tukti, sirgti. Neišrankūs maistui, bet patartina šerti kokybišku sausu ėdalu.  Puikiai jaučiasi šaltu oru – gausi pavilnė juos saugo per šalčius, o užėjus karščiams, ta pati pavilnė neleidžia perkaisti.

Kokia šiba inu istorija?

Kad ši šunų veislė turėtų aiškesnį pagrindimą, paieškokime rašytinių šaltinių – biologo Franz von Siebold‘o straipsnis knygoje „Fauna Japonica“ (1833) liudija apie Japonijos provincijoje jo sutiktus nedidelius medžioklinius šunis. Tai buvo šunų protėviai.

Japonija gana ilgai buvo uždara šalis, tačiau atvėrus sienas, tapo madinga Europoje įsigyti veislinių šunų. Vietos šunis japonai pradėjo laikyti prasčiokais. Tarp atstumtųjų pateko ir šibos, nors jos liudijo seną japonų kultūrą, sintoizmo tradicijas. Šiba inu yra viena seniausių japonų šunų veislių, jie atsirado 10-3 tūkstantmetyje prieš Kristaus gimimą.

Kodėl vadinami šiba inu?


Senovėje Japonijos Imperatoriškasis teismas net įsteigė šunų apsaugos instituciją. Kai šalyje sustiprėjo karinis režimas ir valdžią paėmė karvedžiai šogūnai, šunys buvo dar labiau vertinami, o penktoji šogūnų dinastija net pavadinta šunų šogūnais!

Tais laikais beglobiams šunims buvo statomos prieglaudos, šunų teisės buvo ginamos.

Apie šiba inu vardo kilmę sklando įvairių versijų. Teigiama, jog šiba (shiba) kilo iš shibafu, kuris reiškia žolės kupstą (žiemą nurudusi žolė panaši į šibų kailį). Veislės pavadinimą galėjo nulemti ir senoji tarmė, kur šiba reiškia mažas. Kalbėdami apie šibas, japonai prideda žodelį „ken“. Ken, arba inu, reiškia šuo.

Ar tikrai elgiasi kaip katinas?

Japonai vertino ne vien šiba inu grožį, bet ir katiniškas manieras. Gyvendami labai tankiai šios šalies žmonės buvo įpratę laikytis griežtos higienos, prie šių taisyklių pratino savo šunis.

Šibos ir dabar liežuviu bei letenomis iškedena, išsišvarina savo kailį. Jos labai stengiasi, kad kailis būtų purus ir minkštas, juk ne veltui šiba inu kailio glostymas ramina žmogų.

Lietuvoje šios veislės šunys atsirado kauniečio Vytauto Baranausko dėka, kai 1998 m. iš Anglijos jis parsigabeno pirmąją šiba inu kalytę ir pradėjo veisti bei šunų parodose demonstruoti šios veislės šunis.

Nuotr. iš Pinterest.com
Patiko straipsnis? Tuomet įvertink jį ar pakomentuok!

(straipsnio reitingas +21)

Skaitykite komentarus 1


reklama