Zenenhundai... Zenenhundai? Zenenhundai!
Zenenhundus aplinkiniai jau atpažįsta. Kas nežino tokių didelių gauruotų meškinų kaip Berno zenenhundai? Arba ne mažiau įspūdingų ir protingų didžiųjų šveicarų zenenhundų? Šios puikios veislės jau paplitusios Lietuvoje, todėl vis rečiau sutiksi žmogų, kuris žodį „zenenhundas“ girdėtų pirmą kartą.

Tiesa, norėdamas ištarti Entlebucho ar Apencelio zenenhundo vardą, pašalietis turi pamiklinti liežuvį, todėl tai padaryti drįsta tik retas. O be reikalo. Pamažu ir šie mieli, nedideli šunys įsitvirtina mūsų krašte.

Šveicarų zenenhundai yra kilę iš molosų, kurie Aleksandro Makedoniečio žygių metu atkeliavo iki Šveicarijos prieš porą tūkstančių metų (šveicarų zenenhundai yra senbernarų ir rotveilerių giminaičiai). Iš viso zenenhundų veislės yra keturios: Berno, didieji šveicarų, Entlebucho ir Apencelio zenenhundai.

Entlebucho zenenhundai yra mažiausi iš jų, o veislės pavadinimas kilęs nuo Entlebucho slėnio. Pirmą kartą „Entlibucherhund“ (Entlebucho šuo) paminėtas 1889 m., o 1913 m. keturi šios bandganių veislės atstovai jau dalyvavo parodoje ir buvo pristatyti žymiam zenenhundų globėjui – profesoriui dr. Albertui Heimui. Vėliau, 1926 m. buvo įsteigtas Šveicarijos Entlebucho zenenhundų klubas. Nuo to laiko ši veislė populiarėjo ir šiandien vis dažniau sutinkama Europoje.

Entlebucho zenenhundai yra vidutinio dydžio, raumeningi ir judrūs šunys. Susidomėjęs, draugiškas žvilgsnis bei proto, atsidavimo, judrumo derinys „kompaktiškoje pakuotėje“. Šie nedideli bandganiai (Alpės juk garsėja savo ganyklomis ir pieningomis karvėmis) yra tikri savo darbo žinovai. Karta iš kartos jie paveldi ganymo instinktą.

Tiesa, nors ir savarankiški, jie itin mėgsta draugiją. Viena puikiausių šios veislės savybių – begalinis atsidavimas šeimininkui. Jie nesijaus gerai palikti vieni kieme. Nors ir mėgsta bėgioti ir žaisti, geriausiai šie šunys geriausiai jaučiasi būdami greta šeimininko.

Entlebuchai puikiai jaučia savo teritorijos ribas ir šiek tiek nepasitiki svetimais žmonėmis. Būtent todėl jie yra puikūs sargai. Loja jie įspūdingai ir nė vienas svečias neįeina į namus nepastebėtas. Vis dėlto, Entlebuchai iš prigimties pasitiki savimi ir yra linkę bendrauti.

Be to, jie imlūs mokslams. Galbūt dėl šios priežasties vis daugiau žmonių renkasi juos kaip šeimos šunis – Entlebuchai puikiai sutaria su vaikais ir mielai su jais žaidžia. O ir vaikai nebijo tos pačios kaip ir jų pačių „svorio kategorijos“ šunų.

Į mūsų šeimą pirmasis Entlebucho zenenhundas atkeliavo po skaudžios netekties. Mirė pirmasis mūsų šuo – Berno zenenhundas Sultonas. Jam buvo vos 5 metai, todėl mirtis buvo netikėta ir mus sukrėtė. Ir nors tuo metu namuose jau buvo apsigyvenę dar du Berno zenenhundai, skausmą numalšinti galėjo tik dar vienas augintinis... Iki tol jau kurį laiką parodose žvilgsnis vis užkliūdavo už mažesnės, tačiau ne mažiau įdomios veislės zenenhundų. Lietuvoje tuomet buvo tik pora Entlebucho zenenhundų ir šie šunys atrodė tikra egzotika.

Taigi, netekties skausmas ir smalsumas padarė savo – netrukus iš didelio veislyno netoli Bratislavos parsivežėme pirmąjį savo Entlebuchą vardu Amarillo. Kai nuvažiavome jo pasiimti, veisėja parodė vos kelių dienų kalytę ir pasiteiravo, gal visgi norėtume porelės... hmmm... gudrus buvo jos žingsnis... negi galėjome pasakyti „ne“? Ir po poros mėnesių iš Bratislavos atskrido mūsų žavioji ir nepakartojamoji, smalsioji, judrioji ir visokia kitokia „–ioji“ Fonzie (dėl savo būdo dabar šaukiama Šponke).

Taigi, šiandien namuose turime dvi poreles – Berno zenenhundus Doną ir Torstį bei Entlebuchus Amarillo ir Fonzę. Kaip ir žmonių gyvenime, „paradui vadovauja“ mažiausioji pagal ūgį, t.y. Šponkė. Ji pirmoji praneša apie svečius, pirmoji paragauja pomidorų derliaus iš šiltnamio, pirmoji iškrausto šiukšlių dėžes arba patikrina, gal kartais kuris iš vaikų valgo neskanią dešrelę...

Beje, kalbant apie vaikus... Entlebuchai yra puikūs žaidimo draugai. Ir ne tik šiltuoju sezonu. Dėl tankaus poplaukio žiemą pusnyse jie jaučiasi kaip vandenyje, o dėl jų ištvermės ir fizinės jėgos puikiai tinka kinkyti į rogutes.

Šie šunys mielai lydi šeimą iškylose dviračiais ar mėgaujasi poilsiu prie ežero. Nenuilsdami jie gali bėgti ilgas distancijas ar apiplaukti ežerą. Ar noriai jie tai daro? Be jokių abejonių! Nėra nieko malonesnio už galimybę suderinti įgimtus pomėgius ir pabūti greta savo šeimininkų, prigulti šalia kojų, pažiūrėti į akis (su slapta viltimi, kad nuo stalo nukris kąsnelis skanėsto) arba pakišti galvą po šeimininko delnu, kai jis „užmiršta“ paglostyt.. Būtent todėl mes juos mylim – savo didelius ir mažus zenenhundus...


Apie veislyną Kaukuras

Savin inkai – Aušra Valantinienė ir Arvydas Valantinas, tel.: +370 685 23967
Daugiau informacijos rasite adresu veislyno Kaukuras svetainėje