Klamberio spanieliai, Sasekso spanieliai, anglų springerspanieliai bei kiti spanieliai priskiriami paukštinių šunų grupei. Tai reiškia, kad iš prigimties jie yra medžiokliniai šunys. Tačiau skirtingai nei kiti paukštšuniai, aptikę sparnuotį, jie nenutilksta, o šuoliuodami ir lodami priverčia šį pakilti. Medžiotojui pašovus paukštį, suranda ir atneša. Jie noriai neša paukščius ir iš vandens. Spanielių šeima labai didelė ir įvairi...
Judrūs ir žaismingi anglų kokerspanieliai
Europoje šios veislės šunų būta jau VII amžiuje, į spanielius panašūs šunys pavaizduoti
Makedoniečio Antrojo laikų (359-336 m. prieš Kristų) statulėlėse ir kituose meno kūriniuose.
Nuo XIV amžiaus spanieliai paplito vakarų Europoje, juos laikė dvaruose, naudojo karališkoje medžioklėje.
Anglų kokerspanielių veislei daug nusipelnė James Farrow, „Obo“ veislyno savininkas (Didžioji Britanija). Ir nors britai labiau vertino karaliaus Karolio spanielius ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanielius, Sasekso, Klamberio bei kitus spanielius, karalienei Elžbietai gavus dovanų anglų kokerspanielį, visi ėmė žavėtis šiais ilgaausisiais.
Kadangi anglų kokerspanieliai yra labai aktyvūs, juos reikia nuo mažumės socializuoti, auklėti, skirti tinkamą fizinį krūvį. Spanieliai instinktyviai persekioja grobį, todėl būtina dar mažus šuniukus atpratinti vaikytis paukščius, dviratininkus. Taip pat būtina pratinti prie kasdienio kailio šukavimo, apsilankymų pas šunų kirpėją (kailis pešiojamas ir kerpamas 3-4 kartus per metus).
Šoklūs ir tvirti springerspanieliai
Springerspanielius medžiotojai vadina universaliais pagalbininkais, nes šie šunys gali darbuotis ir sausumoje, ir vandenyje.
Manoma, jog springerspanieliai yra visų vėliau atsiradusių spanielių protėviai. Seniau šunis, kurie svėrė iki 25 kg, anglai vadino kokeriais, o stambesnius už juos – Field arba springerspanieliais.
Anglų k. žodis Springer reiškia šuolininką, šis žodis puikiai apibūdina springerspanielio prigimtį. Nors šios veislės šuns ūgis ties ketera tik apie 50 cm, pašokti jis gali kur kas aukščiau. Springerspanielis lengvai ir tyliai šuoliuoja per aukščiausią žolę, yra raumeningas, pasižymi ištverme. Tai puikus plaukikas, lengvai įveikiantis pelkėtas vietoves. Ryškios kailio spalvos, tarp akių balta kailio vagelė, kontrastuojanti su tamsiai rudomis akimis – springerspanieliai yra gražūs šunys.
Ilgo kailio amerikiečių kokerspanieliai
„Amerikietis” yra vienas mažesnių spanielių gausioje spanielių šeimoje. Nors labai keista, šios veislės šunys atsirado ne JAV, o Anglijoje, kai viename veislyne gimė juodo kailio spanielis – amerikiečių kokerspanielių veislės pradininkas.
Amerikiečių kokerspanielių veislė formavosi beveik šimtmetį. Iš Didžiosios Britanijos jie pateko į JAV, kur iš pradžių buvo veisiami juodi spanieliukai.
Norėdami išvesti smėlio spalvos spanielį, veisėjai įliejo airių seterio, Sasekso spanielio ir net airių terjero kraujo. Dabar amerikiečių kokerspanieliai gali pasigirti išskirtine kailio spalvų įvairove: tai smėlio atspalviai nuo šviesaus kreminio iki sodriai rudo; margi (juodai balti, baltai rudi, trispalviai),
klasikinės juodos spalvos, juodi su įrūdžiu.
Amerikiečių kokerspanieliai yra puošnaus kailio šunys, o tai reikalauja kasdienio šukavimo, kruopščios priežiūros. Jų kailis skalaujamas tik kokybiškais šampūnais, pasitelkiami kailio balzamai, kondicionieriai su gydomaisiais aliejais ir kt. priedais. Kad neišsipurvintų, prastu oru šiems šunims velkami kombinezonai, o ilgos ausys slepiamos po kepurėmis.
Kaip ir visi spanieliai jie yra temperamentingi, todėl būtina kuo anksčiau pradėti auklėti, socializuoti, tačiau užsiėmimai turi būti įdomūs. Priešingu atveju amerikiečių kokerspanielis pats susiras visokių užsiėmimų ir ignoruos šeimininkų pastangas.
Įsigydami dailų dekoratyvų šuniuką žmonės kartais mano, kad jo nereikia mokyti. Tačiau iš tiesų kiekvienas, net mažiausias šuniukas, turi mokytis ir įprasti be išlygų paklusti savo šeimininkams.
Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |