Už Berno zenenhundą geriau tik Berno zenenhundas 8

2008 birželio 14d.
Berno zenenhundų tėvynė – Šveicarija. 18 a. pabaigos piešiniai vaizduoja Berno zenenhundus.
19 a. buvo kilusi grėsmė šios veislės išlikimui, tačiau veislės mylėtojai dėjo visas pastangas ir šiandien šie šunys populiarūs visame pasaulyje, bei sparčiai populiarėja Lietuvoje.

Veislyno Bohemijos žibutė savininkė Rasa Stonkienė paklausta apie savo veislyną, veisiantį ne tik Berno zenenhundus, bet ir Maltos bišonus, sako: „Mūsų darbas su šunimis prasidėjo 2002-aisiais metais, dirbome su veisėjo priedėliu. FCI  "Bohemijos žibutės", kaip veislyno  statusą patvirtino praėjusiais 2007-aisiais metais. Daugeliui kyla klausimas – iš kur toks pavadinimas? Pirmieji mūsų veislyno šunys – „bernė“ Hera ir „maltukė“ Praha atkeliavo iš Čekijos Bohemijos srities į mūsų mažytę Žibučių gatvelę Kaune. Nuo to ir atsirado toks pavadinimas.

Kuo išskirtinis mūsų veislynas? Mes esame ne daugintojai, o veisėjai. Dirbame daugiau iš idėjos, o ne pelno, matyt todėl mums taip sekasi. Visus kergimus atliekame užsienyje su geriausiais Europos patinais. Tuo siekdami į Lietuvą įvežti kuo geresnių naujų kraujų ir išgauti kuo tobulesnius Berno zenenhundus. Būtent dėl šios priežasties mes greitai tapom gerai žinomais Lietuvoje. Dauguma mūsų veisimo šunelių pastebėti ne tik Lietuvoje, bet puikius įvertinimus ir titulus parsiveža ir iš kitų šalių. Visuose veislynų konkursuose, kuriuose dalyvavome užėmėme prizines vietas. Ypač didžiuojamės "Vilniaus žiema 07" veislynų konkurse, kuriame dalyvavo 14 veislynų (buvo ne tik iš Lietuvos), iškovota 3-iąja vieta. Taip pat 1-ąja vieta Ukmergės parodoje šią vasarą.“ 

Ponia Rasa prisipažino jog pirmą kartą Čekijoje pamačiusi Berno zenenhundą pamanė jog tai - karališkas šuo. Čia su vyru ji atlikinėjo veterinarinę praktiką zoologijos sode, kuriame buvo jų veislynas. „Tai yra iš tiesų įspūdinga kai penki tokie karaliai vaikšto laisvi be jokių pavadžių, o tuo labiau antsnukių po zoologijos sodą tarp lankytojų ir niekas jų nebijo, nes žino koks tai yra šuo. Tai veislė sukurta bendravimui ir darbui su žmonėmis. 

„Bernai“ priskiriami šunims gelbėtojams, todėl apie jokią agresiją kalbos nė negali būti.“ Iš veisėjos sužinome jog tai šveicariška veislė, kurios artimiausi giminaičiai yra rotveileris, senbernaras ir niufaudlendas. „Bernai“ turi susirinkę visas geriausias šių veislių savybes. Iš rotveilerių turi įgimtą sargavimo ir teritorijos saugojimo instinktą, bet neagresyvumą. Iš senbernaro ir niufaudlendo paveldėjo prieraišumą žmonėm, pasišventimą darbui ir aišku grožį.

R. Stonkienės žiniomis pirmuosius Berno zenenhundus į Lietuvą atsivežė dabartinė Lietuvos kinologijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė. Prisimena, kad dar 2002-aisiais metais kai iš to paties Čekijos Olomouco zoologijos sodo veislyno parsivežė pirmąją savo Berno zenenhundo veislės kalytę Herą, parodose dalyvaudavo apie 5 šios veislės atstovus. Tačiau kasmet jų vis daugėja. Prieš porą metų cacibinėse parodose būdavo apie 20. Šiais metais tai buvo trečia veislė pagal kiekį –  parodoje dalyvavo jei daugiau nei 40, arti 50 Berno zenenhundų, kas rodo kaip intensyviai jie užsikariauja žmonių širdis. 

„Mes glaudžiai bendraujam su visais Berno zenenhndų mylėtojais ir žinau, kad jų devizas yra: "Už Berno zenenhundą geriau yra tik dar vienas Berno zenenhundas". Ir dauguma įsigiję vieną mažylį netrukus jau ieško ir dar vieno tokio meškučio. Šiuo metu mūsų namuose gyvena 4 „bernai“, o planuose dar 3.“

Veislyno savininkė dalydamasi patirtimi teigia, jog Berno zenenhundas yra ne vieno žmogaus, o visos šeimos šuo, kuris geriausiai jaučiasi didelėje jį mylinčioje šeimoje. Dar geriau jaučiasi jei gali kažką naudingo nuveikti, padėti, bendrauti su žmonėm ir būti greta. Nors turi gerus sargavimo instinktus, tačiau nelaksto palei tvorą nuolat lodamas. Perspėja tik tuomet kai tam yra priežastis.

Puikiai jaučia šeimininko nuotaikas ir neįkyri jei su juo tuo metu nebendraujama. Šeimininkas jam yra autoritetas jis jį gerbia ir jam paklūsta. „Bernas“ nesiekia dominuoti, o nori būti šeimos draugu. Jokių dresūrų šiai veislei nereikia, tai yra itin protingas šuo. Kažkas yra pasakęs: Berno zenenhundas – tai šuo turintis ne tik liūto širdį ir ištvermę, bet ir žmogaus protą".

Berno zenenhundas tinka tik žmonėms, kurie mėgsta didžiąją savo gyvenimo dalį praleisti gyvūnų draugijoje, atskleidžia ponia Rasa. „Gal tai skamba kiek kvailai, bet taip yra. Jei mėgsti svajoti prie akvariumo, tai tau tiks ir „bernas", nes bendrą kalbą tikrai rasit. 

Dauguma mūsų mažylių patenka į tokias šeimas, kurios mėgsta, kaip aš sakau, judesį – keliauja, poilsiauja gamtoje, sodybose, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus tam, kad atsipalaiduotų po darbo. Kiti važinėja po parodas, užsiima su savo augintiniu. Gaila kai perka mažylį sodybos apsaugai, aišku tai geriau nei laukt bute ištisą dieną vienam, kol grįš šeimininkas ir išleis savų reikalų atlikt. Tai yra rimtas šuo rimtam šeimininkui.“

Rasa Stonkienė sako, jog Berno zenenhundai gali gyventi bute, tačiau jie mėgsta didelę erdvę. Tai netingūs, mėgstantys judėti, smalsūs šunys. Todėl laikant „berną" bute reikia pasišvęsti ilgiem kasdieniam pasivaikščiojimam. Jiems nereikia bėgiojimo, treniruočių, pakanka drauge vaikščioti. Berno zenenhundo negalima įkalinti voljere arba dar blogiau pririšti. Tokiam šuneliui greitai sutrinka psichika, atsiranda depresija, jis jaučiasi nereikalingas. Laikant bute dėl centrinio šildymo gali šertis du kartus, o gyvenantis lauke, paprastai šeriasi vieną kartą metuose, maždaug tuo laiku, kuriuo yra gimęs. Kalės dar šeriasi du mėnesius prieš rują.

Visa kailio būklė priklauso nuo šėrimo, kosmetikos, papildų ir šeimininko supratimo. Berno zenenhundų kailis yra visas jų grožis. Bet grožį reikia puoselėt. Tam reikalingos maisto medžiagos t.y. pilnavertis šėrimas, papildai, vitaminai. Nešvarus kailis neauga, todėl norint išlaikyti gerą kailio būklę reikalinga profesionali kosmetika. Ponia Rasa pataria reguliariai šukuoti kailį, o ypač šėrimosi metu kai keičiasi povilnė.

„Šėrimasis sukelia daug nepatogumų, tačiau yra tokių priemonių ir nebrangių, kurios greičiau išstumia seną plauką ir užtikrina stipraus naujo plauko išaugimą. Jeigu natūraliai šuo šeriasi 2-3 mėn., tai su specialiom priemonėm tai užtrunka tik 2-3 savaitėles. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad šunį maudyti reikia kuo rečiau, net kas pusmetį. Pabandykit jūs pusmetį nesipraust, o kailis juk purvą dar labiau į save traukia. Tokia kailio priežiūra, kai įpranti neatrodo sudėtinga.“

Berno zenenhundas, veisėjos teigimu, puikiausiai moka tvardytis ir puikiai sutaria su kitais gyvūnais. „Pas mus gyvena ne tik „berniukai", bet taip pat ir mažyliai Maltos bišoniukai, kurie nuolat kamuoja šiuos milžinus, bet nė karto nebuvo jų „pamokyti" ar nuskriausti. Turime voveraites degu, kurios retkarčiais įsigudrina pasprukti iš narvelio, bet toli nenubėga, nes patenka pas  „meškinus“ ir būna gerai išprausiamos jų dideliais liežuvėliais. Nuolat palaida skraido papūgėlė (neišskiriamoji), kuri mėgsta ir „meškinų“ dubenėlius patuštint, ir jiems poilsiaujant uodegas ar nosį pakutent. Mes veterinarai, pas mus dažnai lankosi įvairūs pacientai, konfliktų nebuvo tikrai jokių.“

Paklausta apie Berno zenenhundo veislės šunelių kainas veislyno savininkė sako: „Kainos Lietuvoje juokingos, bet tai supranta tik retas lietuvis, kitiem atrodo labai brangu. Tarkim, kad ir toje pačioje Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje šie šunys kainuoja apie 3 - 4 tūkstančius, kai tuo tarpu Lietuvoje vos 2000 lt, o žmonės dar ir derėtis nori. Europoje šių šuniukų kainos penkis kartus didesnės, pavyzdžiui Olandijoje siekia - 1000 eurų.  Manau, kad kainos turėtų žymiai pakilti ir jau šiais metais.“


Apie veislyną Bohemijos žibutė

Savininkai – Rasa ir Artūras Stonkai, tel.: +370 614 76932, arstonkai@takas.lt
Daugiau informacijos rasite adresu veislyno Bohemijos žibutė svetainėje


(straipsnio reitingas +31)

Skaitykite komentarus 8



reklama