Ši cu

Ši cu kilmė nėra visiškai aiški. Ši cu kilę iš Tibeto, kur buvo laikomi šventyklose, kaip šventi šunys. Yra žinoma, kad jie kartais buvo dovanojami Kinijos imperatoriams 17-amjame amžiuje, kaip garbingas užmokestis, tokiu būdu jie įsišaknijo Kinijoje.

Šioje šalyje, šunys tapo mažais šventaisiais ir buvo laikomi rūmuose bei rūpestingai prižiūrimi. Kai 1934-aisias metais buvo įkurtas Pekino šunų klubas, buvo daug diskusijų apie mažų veislių šuniukų skirtumus. 1938-aisiais buvo nustatyti ši cu veislės šuniukų standartai ir ji buvo pripažinta kaip savarankiška veislė, tarp kitų iš Tibeto kilusių veislių. 

1952-aisiais metais buvo smarkiai būgštaujama dėl veislės struktūros, todėl buvo nuspręsta sukryžminti su pekinu Anglijoje. Priežastis buvo noras gauti trumpakojį, geresnės kailio struktūros ir trumpesnio snukučio šunelį. Tai buvo atlikta, taigi priekinės Pekino kojos yra panašios i dabartines ši cu.

Viena iš ryškiausių ši cu charakteristikų yra jo asmenybė. Ši cu draugiškas, neagresyvus ir geras kompanionas tiek vaikam, tiek kitų veislių šuneliams. Jie mėgsta linksmus žaidimus, išdykauti namuose ar kieme.

Ši cu labai mėgsta žmogaus draugiją ir labai myli savo šeimininką. Ši cu nėra vieno žmogaus šuo. Jis laimingas sutikęs bet koki nepažįstamąjį, kurį priima jo šeimininkas. Štai priežastis dėl ko jie tampa tokie populiarūs. Jie randa draugų, kad ir kur bebūtų.

Jo kailis atskleidžia karališką prigimtį. Šuniukui augant kailis kinta, nuo visiškai juodo iki juodai balto, pilkai balto, rusvai balto ar švelniai auksinio. Baltas viršugalvis ir uodegos galiukas yra labai vertinami. Kailiukas nėra tiesus, kaip jorkšyro terjero, lengvos bangelės yra normalu ir įprasta. Kailis turi pavilnę, o kai šuo pilnai suauga jis padeda kailiui natūraliai kristi. Žinoma, jis reikalauja daug priežiūros. Jį būtina kas dieną šukuoti, kitaip jis gali susivelti ir susinarplioti, dėl ko gali tekti nukirpti kailiuką. Kol šuniukas mažas reikia kantrybės norint jį išmokinti ramiai pagulėti porą minučių, kol jį šukuosit.

Paprastai ši cu veislės šuniukai būna gana sveiki. Tačiau dėl įvairių priežasčių, akys gali būti pažeistos, nes jos iškilusios iš veiduko ir šunelis gali susižeisti žaisdamas. Jeigu pastebit pažeidimus kuo skubiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Dar viena sveikatos problema gali iškilti dėl jų trumpo snukučio, kuris gali kartais švokšti. Dažniausiai tai nėra rimta, bet derėtų pasitarti su veterinaru.

Kai kurie ši cu gali turėti įgimtų ligų. Svarbiausia yra kailis. Kailis, kuris veliasi ir painiojasi, gali sukelti niežėjimą, o šuniukas kasydamasis gali susibraižyti odą, dėl ko gali prasidėti infekcija. Ši cu sveikatos problemos išvengiamos, kai jiems skiriama pakankamai dėmesio ir priežiūros.

Veisėjas turėtų parodyti jums visus šuniukus. Susirūpinkite veisėju, kuris jus nusiveda į prieškambarį ir atneša viena šuniuką parodyti. Toks veisėjas nėra sąžiningas, jis ar ji neturėtu nieko slėpti, nes pirkėjas turi teisę palyginti šuniukus. Stebėkite kaip šuniukai žaidžia, ar spindi jų akutės ir ar švarus kailiukas. Jų dantukai turėtų būti balti, dantenos rožinės ir tvirtos. Klausinėkite veisėjo to kas jums rūpi, jūs turite tokia teisę. Ilgai neužtruks išsiaiškint ar veisėjas sąžiningas ar tik nori pasipelnyti. Veisėjas turėtu gebėti atsakyti į klausimus apie veislės kilmę ir šuniuko priežiūrą. Atsakingas veisėjas paragins jus su šuneliu nuvykti pas jūsų pasirinktą veterinarą. Veisėjas turėtu įsipareigoti priimti šunelį atgal, jei to prireiktų.