Kaip įsigijote savo mišrūną?

Kaime pas močiutė (mamos mama) gyveno 17 metų kalytė, kuri atsivedė vieną šuniuką, bet gaila jis numirė. Močiutė paprašė, kad parūpintumėm jai šuniuką, tai mes pradėjom paieškas. Senelis (tėčio tėtis) pasakė, kad jo bendradarbio kalytė atsivedė 7 šunelius ir vieną galėtų padovanoti. Nuvažiavom, atidarė voljerą, visi šunyčiai nuriedėjo prie šeimininko, išskyrus vieną, kuris pribėgo prie manęs ir čiupo už baqtų raištelių tą ir išsirinkom. Parsivežėm namo kur jis turėjo pabūti iki savaitgalio, po to būtų keliavęs į kaimą. Bet per tas kelias dienas močiutė apsigalvojo ir nusprendė, kad šuniuko jai nereikia. Taigi tėvai nusprendė, kad jį reikia kam nors perdovanoti, bet aš žinoma puoliau isterijas ir išmaldavau, kad bent savaitę pas mus pabūtų. Per tą savaitę įvyko stebuklas ir tėvai taip prie jo prisirišo, kad po tos savaitės niekas net nekalbėjo apie jo išvežimą...ir iki šiol laimingai gyvenam, nors mama dažnai žada, kad atsikratys jo jei nesimokysiu ir t.t... bet ji taip negalėtų, nes pati tą šuniuką myli labiau už viską

drauges kaimynes kalyte atsivede 5ar 6suniukus,kuriu neturejo kur det,tai is ten pasiemiau savo sunyte,o drauge is tos pacios vados suniuka paeme.tai dabar labai faina kai broli su sese vedziojam kartu,jie graziai sutaria,net vienas is kito pasimoko

na mamos draugu pekinuke dar tik laukesi kai maes su mama jau buvom uzsisake suniuka viena,tai mes jo laukem dar du menesius kol gims.

Aira pas mus atsirado visiškai atsitiktinai.Šuns isigyti net neplanavome.Bet kai tėvai nuvažiavo parvežti šuns mūsų giminaičiams (pažystamu kalytė susilaukė šuniuku) ,pasiemė šunį ir sau.Aira buvo likusi paskutinė.Taigi ji man buvo labai džiugi staigmena,kadangi šuns labai seniai norėjau.

man pažįstama pasakė, kad jos dėdės ir tetos šunytė susilaukė šuniukų tai vieną ir mes pasiiemėm..

Aš labai norėjau šuniuko, todėl skaitydavau visokius skelbimus ir pns. kol vieną dieną perskaičiau kad netolies gyvena senukų porelė,kurie dovanoja gražučius šuniukus :>

Mažių pasiemiau iš kaimyno

nu va radau panasios istorijos drage uzjauciu del suniuko .. bet taip jau yra vieni pabega kiti atsiranda.. vieni mirsta kiti gimsta ..tox jau gyvenimas ..o siaip tai tikrai niekada rudzio nepamirsiu nes tu nerealiu akimirku neimanoma pamirsti ..;(

index rašė:
>man irgi buvo panasi istorija, paemem suniuka is prieglaudos, labai grazus toks maza lapute.
>gyveno jis pas mus ilgai, bet viena karta pabego ir taip pat negryzo, buvo labai draugiskas su
>visai zmonemis, pamatydavo koki ir bega paskui.
>isvaiksciojau visas apylinkes saukdama, skelbimus dejau, bet niekas neatsiliepe...
>tikiuosi ji priglaude geri zmones, nes tikrai buvo labai draugiskas.
>Paulina rašė:
>>siaip dabar turiu veisline kalyte bet pries tai turejau misruna ji priglaudziau nes ,buvo
>>benemis ji norejo sugauti sungaudziai. negalejau to leiti nes nerealiai myliu sunis ..ir
>>nesigailiu kad ji priglaudziau ..lengvai pasidave dresurai ismokinau visas pagrindines
>>komandas .. bet deja jis pabego ir nebegryzo ..;(

Daugiau, buvo 8.

man irgi buvo panasi istorija, paemem suniuka is prieglaudos, labai grazus toks maza lapute. gyveno jis pas mus ilgai, bet viena karta pabego ir taip pat negryzo, buvo labai draugiskas su visai zmonemis, pamatydavo koki ir bega paskui.
isvaiksciojau visas apylinkes saukdama, skelbimus dejau, bet niekas neatsiliepe...
tikiuosi ji priglaude geri zmones, nes tikrai buvo labai draugiskas.



Paulina rašė:
>siaip dabar turiu veisline kalyte bet pries tai turejau misruna ji priglaudziau nes ,buvo
>benemis ji norejo sugauti sungaudziai. negalejau to leiti nes nerealiai myliu sunis ..ir
>nesigailiu kad ji priglaudziau ..lengvai pasidave dresurai ismokinau visas pagrindines
>komandas .. bet deja jis pabego ir nebegryzo ..;(